Kauno menininkų namai 23 kartą organizuoja Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus. 2020 metais labiausiai pasižymėjusiu miesto menininku tapti pretenduoja devyni nominantai, kuriuos konkursui pasiūlė kūrėjų sąjungos bei kultūros organizacijos. Rinkimų laureatą išrinks specialiai konkursui sudaryta ekspertų komisija. 

Įsimintiniausiu 2020 metų Kauno menininku pretenduoja tapti: architektas ir gidas Algimantas Grigas (nominavo VšĮ „Kaunas 2022“), architektai Šarūnas Kiaunė ir Asta Kiaunienė (Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius), choreografė ir pedagogė Birutė Letukaitė (Kauno šokio teatras „Aura“), režisierius Gytis Padegimas (Nacionalinis Kauno dramos teatras), videomenininkas ir režisierius Marius Paplauskas (Scenos meno kritikų asociacija), šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė (Šiuolaikinio šokio asociacija), šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas (VšĮ „Kauno bienalė“), fotomenininkas Donatas Stankevičius (Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius), performanso menininkė Vaida Tamoševičiūtė (Galerija „Meno parkas“).

Iš pateiktų kandidatų laureatą išrinks komisija, kurią sudaro šokio, teatro, fotografijos, kino ir architektūros ekspertai: teatrologė ir šiuolaikinio šokio kritikė Silvija Čižaitė-Rudokienė, teatrologė doc. dr. Rūta Mažeikienė, fotomenininkas ir menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas, kino ir teatro režisierius Jonas Tertelis, architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė.

Įsimintiniausias 2020 metų Kauno miesto menininkas bus paskelbtas vasario 25 d. Laureatas bus apdovanotas vienkartine stipendija.

Algimantas Grigas (g. 1987) – architektas, gidas, bendruomenininkas.

Nominaciją pateikė: VšĮ „Kaunas 2022“.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

Algimantas Grigas praėjusiais metais prisijungė prie „Kaunas 2022“ bendruomenių programos koordinuojamo projekto „Fluxus Labas! Kiemas” ir ne tik dalinosi kūrybiškomis idėjomis, profesionaliais patarimais, bet ir skatino susibūrusius kiemų gyventojus bendrakūrybos metodu spręsti kylančius vietos iššūkius bei keisti savo gyvenamąją aplinką. „Pasidaryk pats“ dirbtuvių formatas lėmė tai, kad į veiklas ir susitikimus galėjo įsitraukti visi norintieji, o didžiausias atradimas ir netikėtumas buvo kaimynų savitarpio pagalba. 

Taip pat architektas aktyviai tęsė savo įsitraukimą į gido veiklas: kultūriniame-bendruomeniniame projekte „Draugystės menas“ sukūrė ekskursiją „Dainavos

mikrorajonas: Bermudai 2153”, prisidėjo prie ekskursijų festivalio „R13“ organizavimo ir sudarė naują ekskursiją po Žemės ūkio rūmus. Be to, „Kauno Landšafto festivalio” metu sukūrė urbanistinę taktinę intervenciją su augalais „Ars Plantae”, skatinančią atkreipti dėmesį į miesto pėsčiųjų komfortą ir žaliųjų erdvių trūkumą.


Šarūnas Kiaunė (g. 1970) ir Asta Kiaunienė  (g. 1971) – architektai.

Nominaciją pateikė: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

2020 m. architektai Šarūnas Kiaunė ir Asta Kiaunienė įgyvendino Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, kuris, anot olandų architekto Xander Vermeulen Windsant, turėtų tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitų Lietuvos miestų viešųjų erdvių tvarkymui. Laisvės alėja visuomet buvo svarbiausia Kauno miesto savastį ir identitetą formuojanti urbanistinė erdvė, su kuria susijusių patirčių turi ne vienas. Projektuoti tokią erdvę yra sudėtinga ir atsakinga užduotis, todėl nenuostabu, kad projektas, kuriuo džiaugiamės šiandien – daugiau kaip 15 metų nuoseklaus darbo rezultatas. Suvokdami, kad aikštės rekonstravimas siejasi ne tik su formos ar architektūrinės išraiškos pakeitimu, bet ir su istorinės atminties išlaikymu,

architektai gilinosi į konkrečios vietos istoriją, ankstesnių autorių idėjas, ieškojo galimybių įrengti naujas viešąsias erdves, urbanistines struktūras, kurios galėtų duoti impulsą visos centrinės miesto dalies vystymui. 

Už Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą Š. Kiaunei ir A. Kiaunienei buvo skirtas vienas prestižiškiausių šiuolaikinės lietuvių architektūros konkurso „Žvilgsnis į save 2019–2020“ apdovanojimas.


Birutė Letukaitė (g. 1953)– choreografė, šokėja, pedagogė, Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir vadovė.

Nominaciją pateikė: Kauno šokio teatras „Aura“.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

Pagal Birutės Letukaitės šokio improvizacijas Kauno šokio teatras „Aura“ 2020 m. pasirodė saugaus interneto dienai skirtame renginyje „CYBERteens“, „Kauno gimtadienyje 2020“, „Fluxus festivalyje“, Lietuvos aviacijos muziejaus 30-mečio šventėje „30 Dangaus atspalvių“. Choreografė aktyviai prisidėjo prie Sugiharos savaitės organizavimo: specialiai šiam renginiui sukūrė du spektaklius. Vienas jų publikai buvo pristatytas per „Sugihara Week“ popierinių gervių meninės instaliacijos atidarymą, o kitas parodytas renginio uždarymo metu, kai buvo atidengta skulptoriaus Martyno Gaubo skulptūra „Čijunei Sugiharai atminti“. Baltijos kelio dienai skirtam renginiui „Baltijos kelias. Mums pakeliui“ choreografė sukūrė šokio spektaklį „Imagine“/„Įsivaizduok“,

atskleidžiantį opiausias visuomenės problemas, pabrėžiantį atskirties ir patyčių temas bei skatinantį puoselėti lygybę bei gerbti kitą.

Letukaitės iniciatyva buvo suorganizuotas jubiliejinis 30-tasis tarptautinis šokio festivalis „AURA 30“, kuriame pasirodė Lietuvos ir Estijos šokių trupės. Festivalio atidarymo metu, naujai įrengtuose Lietuvos „Krepšinio namuose“ buvo pristatyta choreografės B. Letukaitės ir kompozitoriaus Antano Jasenkos šokio spektaklio „Begalybės“ premjera, kurioje pasirodė Kauno šokio teatras „Aura“ ir Kauno miesto simfoninis orkestras.


Gytis Padegimas (g. 1952) – režisierius, teatro pedagogas.

Nominaciją pateikė: Nacionalinis Kauno dramos teatras.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla:

Per daugiau nei pusę amžiaus darbo, režisierius Gytis Padegimas surinko daug informacijos ir medžiagos apie teatro praeitį ir sudėtingomis sąlygomis Kaune gimusį profesionalų Lietuvos teatrą. Šią surinktą medžiagą jis 2020 metais perteikė spektaklyje „Pirmeiviai“. Paties autoriaus parašyta ir režisuota komiška drama, „Pirmeiviai“ yra trečioji trilogijos dalis (pirma dalis – „JAH“, 2011, antra dalis – „Alksniškės“, 2017). Spektaklis, skirtas Lietuvos teatro šimtmečiui, jo gimimui ir žmonėms, kurie šimtą metų puoselėjo teatrą, tapo ir pirmąja jubiliejinio sezono premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre. O taip pat šis kūrinys – duoklė Kaunui, jo tarpukario dvasiai, kūrėjų atminimui, istorinės atminties puoselėjimui. Tai dar vienas spektaklis, papildantis menininko režisūrinį „kraitį“, kurį

sudaro 115 Lietuvoje, užsienyje ir TV pastatytų spektaklių, tarp jų – 43 pagal lietuvišką dramaturgiją. 


Marius Paplauskas (g. 1989) – videomenininkas, režisierius, operatorius

Nominaciją pateikė: Scenos meno kritikų asociacija.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

Su Kauno šokio teatru „Aura“ bei LRT 2019 m. nufilmavęs penkis trumpus Kauno architektūrą pristatančius filmus, 2020 m. Marius Paplauskas tęsė kūrybinių ieškojimų kryptį ir sukūrė du naujus šokio filmus „Tankynė“ bei „Somaholidays“. Šia savo veikla menininkas kuria jungtis tarp šokio ir video meno, populiarina ne tik dar gana menkai pažįstamą, šokio filmų žanrą, bet ir patį šiuolaikinį šokį.

Eksperimentiniame šokio filme „Tankynė“, dirbęs kaip režisierius bei operatorius, M. Paplauskas kartu su septynių aktorių bei šokėjų komanda sukūrė vizualų pasakojimą apie po mišką klaidžiojančius vyrus, bandančius atrasti ryšį su aplinka. Tuo tarpu dirbdamas su „Somaholidays“ kūrybine

trupe videomenininkas padėjo „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotą šokio spektaklį paveikiai perkelti į filmo formatą. 


Vilma Pitrinaitė (g. 1985) – šiuolaikinio šokio choreografė, atlikėja ir pedagogė.

Nominaciją pateikė: Šiuolaikinio šokio asociacija.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

Paėjusiais metais Vilma Pitrinaitė festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ filmų programoje kaip idėjos autorė ir scenarijaus bei choreografijos bendraautorė pristatė šokio filmą „Somaholidays“, suorganizavo spektaklio „Tai ne tavo sapnas“ kūrybinį procesą kultūrinio inkubatoriaus erdvėje „Garage29“ ir rezultatų pristatymą Šarlerua Nacionaliniame Valonijos Choreografijos centre, Briuselyje bei parengė lietuvišką kūrinio versiją, kuri šiemet buvo pristatyta kaip virtualus šokio performansas.

Taip pat šokėja bendradarbiaudama su Kirtimų kultūros centru, projektu „GUMA“, Kauno menininkų namais ir Joniškio kultūros centru bei dalyvaudama

Kauno menininkų namų rezidencinio pobūdžio laboratorijų projekte organizavo edukacines kūrybines programas, kuriose siekė šiuolaikinį šokį pristatyti jaunimui, padėti paaugliams atrasti asmeninį ryšį su šia meno šaka.

Menininkė dalyvavo virtualiame šiuolaikiniame šokio ir muzikos spektaklyje „Nowhere“, sukurtame bendradarbiaujant su Raseinių rajono kultūros centru ir organizacija „Idėjų upė“. Be to, V. Pitrinaitė buvo atrinkta į Lietuvos šokio informacijos centro nuotolinių rezidencijų programą vaizdo klipų ciklo vystymui ir specialią festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ kūrybinę rezidenciją. Metų pabaigoje, menininkė pradėjo dalyvavimą projekte „TRIBUNE // Dance your self!“ platesnės „Kaunas 2022“ ir „Esch 2022“  vizijos rėmuose.


Mantas Stabačinskas (g. 1979) – choreografas ir šokėjas.

Nominaciją pateikė: VšĮ „Kauno bienalė“.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

Mantas Stabačinskas kartu su šokėja Vasara Visockaite bei Kauno bienalė ir tarptautinis projektas „Stebuklingi kilimai“ (ang. „MagiC Carpets“) 2020 m. vasarą įgyvendino judesio laboratoriją, orientuotą į Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomenę. Projektas tapo atvira kūrybine erdve improvizacijoms, laisvei ir galimybei nevaržomai tapti šokio bendruomenės dalimi.

M. Stabačinskas taip pat kūrė choreografiją ir pasirodė šokio filme „Somaholidays“ (su R. Danilinaite, V. Pitrinaite ir D. A. Stankevičiumi), buvo muzikinio veiksmo spektaklio kūdikiams „Laikrodininkas“ šokėjas ir veiksmo bendraautorius (su M. Pinigiu) bei biografinio pokalbio-spektaklio „Supergalios“ choreografas, kaip šokėjas dalyvavo gyvoje instaliacijoje

„Green house“ MO muziejuje. Pagal choreografės ir šokio edukologės, socialinių mokslų daktarės Birutės Banevičiūtės sukurtą ankstyvojo šokio ugdymo metodiką kartu su Marium Pinigiu vedė užsiėmimus „Šokio pirmadieniai“ 8–14 mėnesių kūdikiams Kaune.


Donatas Stankevičiaus (g. 1984) – fotomenininkas, kuratorius, parodų architektas ir dėstytojas.

Nominaciją pateikė: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla: 

2020 m. Donatas Stankevičius Kauno fotografijos galerijoje surengė autorinę parodą „At the Bus Stop“ iš išleido parodą lydintį to paties pavadinimo leidinį. Ekspozicijoje bei leidinyje pristatytas fotografijų ciklas iš bene dešimtmetį menininko fiksuotų situacijų Kauno viešojo transporto stotelėse. Serija siekta ne tik dalintis šiais miesto kasdienybę atspindinčiais, dinamiškais vaizdais, bet ir gilintis į pačią gatvės fotografijos esmę, bei tai, kaip su laiku kinta požiūris į ją.

Praėjusiais metais vyko ir dar viena fotografo paroda „Mūsų duona kasdieninė“ Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Parodoje pristatytas fotografijų ciklas, kuriame

menininkas įamžino dešimties skirtingų specialybių atstovų rankas, kviesdamas susimąstyti, ar tikrai jų rankų darbą šiandieniame nuo technologijų vis labiau priklausančiame pasaulyje gali pakeisti robotai.

Stankevičius inicijavo viešą diskusiją apie gatvės fotografiją kaip pasitikėjimo žanrą, surengė du elektroninės muzikos renginius Kauno rajono muziejaus Tado Ivanausko Obelynės sodyboje: „Obelynės elektronika I“ ir Obelynės elektronika II“, organizavo diskusiją-forumą „Hits of 2000“, sukūrė parodos „Šiltnamio mūza“ architektūrą bei parodos „Vienui vienas, bet su jumis“ Jonui Mekui atminti architektūrą ir dizainą. Menininkas jau daug metų kuria ir literatūros srityje, o 2020 m. pirmąkart jo proza buvo gausiai publikuota 8-ąjame žurnalo „Nemumas“ numeryje. Taip pat D. Stankevičius Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos ir premijos mecenato Jono Dovydėno sprendimu pelnė premiją socialinio-dokumentinio fotografijos projekto „Padieniai“ vystymui.


Vaida Tamoševičiūtė – performanso meno kūrėja, kuratorė, galerijos „Meno parkas“ menininkė.

Nominaciją pateikė: Galerija „Meno parkas“.

2020 m. kūrybinė ir kita veikla:

Vaida Tamoševičiūtė 2020 metais pradėjo ir sėkmingai įgyvendino tarptautinį motinystei dedikuotą projektą „S-MOM“, kurio metu buvo surengti du performanso meno renginiai „PusiauSvyra“ ir „Tyla“. Pirmasis vyko gyvai, o antrasis, siekiant sparčiai prisitaikyti prie sudėtingos 2020 metų situacijos, organizuotas virtualiai. Svarbi socialinė šio projekto reikšmė – į projektą buvo įtrauktos kitos autorės – mamos, joms buvo suteikta finansinė paskata kurti, buvo sudarytos sąlygos pristatyti savo kūrinius. Taip pat praėjusiais metais menininkė kuravo ir pasirodė tarptautiniame projekte, vienijančiame įvairių šalių performanso menininkus – „March Equinox 2020“, dalyvavo tarptautinėje Čilės performanso meno trienalėje „Deformes“, festivalio „Diverse

Universe / Printmaking IN Avamisralli“ video programoje.

2020 metais menininkė aktyviai pasireiškė ir edukacinėje srityje: dalyvavo tarptautinėse dizaino kūrybinėse dirbtuvėse „New Idea 2020“, kartu su Daina Pupkevičiūte vedė performanso meno meistriškumo pamoką „Togetherness (in Times of Planetary Crisis)“, vedė tris kūrybines dirbtuves, skirtas jaunimui, taikant performanso meno metodiką Kauno menininkų namuose. Pristatė kūrybą VDU menų galerijoje „101“ – online programa „MOMMIES“. Taip pat V. Tamoševičiūtės veikla pristatyta menininkų pokalbio „Performansų vakaras su Daina Pupkevičiūte ir Vaida Tamoševičiūte“ metu bei kontinentinėje konferencijoje „Chronicles of Confinement: Europa“.