Performatyvūs reflektavimo pratimai: distopinio post-industriališkumo fetišizavimo kritika

“Dalyvavimas distopinio techno-kūnų, kyborgų, monstrų ir kitų pasaulio fantazijoje gali būti vertinamas kaip bandymas priimti nemalonias įsivaizduojamas realybes. Būdami tuo įsitikinę, imamės įgyvendinti performansą – diskusiją, kurios metu bandysime perteikti industrinės distopijos entuziastams, ką patiria kiti, susidūrę su industrine muzika, menu ar filosofija.”

Antropologai Artūrs Pokšans & Kristians Zalāns apibrėžia tris prielaidas, paskatinusias parengti šią performatyvią diskusiją:
1) Panašu, kad post-industriniai judėjimai, viena vertus, žavisi trajektorija, kuri veda link netvarios industrializacijos, kurios pasekmė – negrįžtami pakitimai aplinkoje ir žmoguje, tačiau drauge tai – eskapizmas, pabėgimas į kitą realybę, nepaisant to, kad ji – nyki ir niūri.
2) Kita vertus, žmones rimtai neramina ši regima judėjimo trajektorija, ir jie stinga kalbos priemonių bei racionalios minties, kuri padėtų suvokti, kas vyksta šioje realybėje čia ir dabar, ir ar toji distopinė ateitis išties mūsų laukia.
3) Distopijos žanras gali turėti ir visai kitą, veikiau funkcinį tikslą – tyrinėdami šias temas galime aiškiau apsibrėžti, ką manoma esant gera ir kaip išsaugoti žmogiškąjį orumą akistatoje su jam grėsmę keliančiomis technologijomis.

Artūrs Pokšans yra antropologijos dėstytojas Rygos Universitete, Tartu Universiteto doktorantas.
Kristians Zalāns (LV) yra antropologas, specializuojasi afekto, smurto ir galios urbanistinėje erdvėje srityse.

Performatyvi diskusija vyks anglų kalba