Vieną sausio 17-tąją, gimė Menas. Pagal prancūzų menininką Robertą Filliou, tai įvyko prieš milijoną metų, kažkam į vandens kibirą įmetus sausą kempinę. Tokia, dar 1963 m. Fluxus įkvėpta tradicija, pasaulyje iki šiol švenčiamas Meno gimtadienis, prie kurio šiemet prisijungia ir Lietuva.

Sausio 17 d. 19 val. Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56, Kaunas), bendra su menininku Arturu Bumšteinu iniciatyva, „Meno gimtadienį” švęs garso ir vaizdo performansų vakaru, kuriame: Arturas Bumšteinas ir vokalinis ansamblis B2, Bergur Thomas Anderson, Eye Gymnastics (Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė), Gailė Pranckūnaitė ir Kojos Sopa. Vakarą transliuos bendruomeninis radijas Palanga Street Radio, bei lietuviai trumpam prisijungs prie kolegų visoje Europoje per austrų radiją Euroradio satellite network.

Meno gimtadienį kuruoja Arturas Bumšteinas ir Edvinas Grinkevičius (Kauno menininkų namai).

Renginys nemokamas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, organizuoja – Kauno menininkų namai. Partneriai – Euroradio satellite network, Nidos meno kolonija, Palanga Street Radio.

 

 

ARTURAS BUMŠTEINAS ir vokalinis ansamblis B2 (Ieva Skorubskaitė, Viktorija Šedbaraitė, Gintarė Kulikauskytė, Vaidas Bartušas, Jevgenijus Kovalčukas)
Arturo Bumšteinas su vokaliniu ansambliu B2 (Ieva Skorubskaitė, Viktorija Šedbaraitė, Gintarė Kulikauskytė, Vaidas Bartušas, Jevgenijus Kovalčukas), pritariant fortepijonui, atliks specialiai Meno gimtadieniui ruošiamą muzikinį performansą pagal Robert Filliou 1963-tų metų tekstą „Sušnabždėta meno istorija“ – nuo kurio pamažu ir prasidėjo meno gimtadienio minėjimai visame pasaulyje. Tekste metodiškai atskleidžiama alternatyvi meno istorija, jo kilmė bei apraiškos įvairių kasdieniškų bei kasdieniškų-ekscentriškų įvykių pavidalais.
Arturas jau yra ne kartą dirbęs su šiuo tekstu. 2018-tais metais sausio 17-tą dieną Meno gimtadienio šventėje Berlyne, Berghain klube, pristatė specialų kūrinį chorui „Thus Time Goes By“.

Arturas Bumšteinas (g. 1982) yra menininkas, dirbantis su garsu. Jis domisi klausymosi/girdėjimo problemomis bei savadarbiais kūrybos metodais. Arturas dirba muzikos, parodinio meno, performanso meno, teatro bei radio meno disciplinų sankryžose. Jo darbai buvo pristatyti tokių institucijų, kaip Holland Festival, Unsound, Ultraschall, Cricoteka, Operomanija, Deutschlandfunk Kultur, ŠMC, galerija Vartai, Berghain Kantine, tarp daugelio kitų. 2014-ais metais Arturas už radio meną buvo apdovanotas Palma Ars Acustica prizu, 2017-ais metais jis buvo Berlyno menininkų programos DAAD rezidentas, o 2019-tais metais už garso eksperimentų integraciją į Lietuviško teatro kontekstus jis buvo apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru. Arturas yra šiuolaikinės muzikos festivalio „Jauna Muzika” meno vadovas.
www.refusenik.org

Nuotr. Linda Persson

BERGUR THOMAS ANDERSON
Ar šįvakar girdite gaudesį?
Performansas su balsu, sintezatoriumi, garso atsukimu atgal, dainavimu drauge, kokteilių plaktuve, degtukais ir vandeniu.

Dreba krūmai. Šnaresys girdimas iš tolo. Koja muša švelnų ritmą, girdėti kaip kažkas dainuoja pažįstamą melodiją. Vyksta Gaudesio ir Lego Flambo susitikimas. Gaudesys geriausiai apibūdinamas kaip miesto atmosfera, žemesnių dažnių dainavimas, palaikantis klegesį, pokalbius ir iš to kylančią iš anksto apgalvotą muziką. Jo buvimas ne visuomet girdimas, bet tikrai jaučiamas. Lego Flambas yra garso menininkas ir kamufliažo ekspertas, stebintis girdimą kaimyninio rajono vystymąsi, kurį netikėtai sudomina išgirstas „į nieką nepanašus gaudesys“.

Bergur Thomas Anderson yra iš Islandijos kilęs ir šiuo metu Roterdame, Olandijoje gyvenantis menininkas ir muzikantas. Jo kūrybinė praktika paremta tyrimu ir performatyvumu – siekdamas sužadinti emocionalius ir komiškus praradimo ir atgavimo potyrius, Andersonas pasitelkia muziką, judesius bei mitinius pasakojimus. Šiuo metu jo dėmesys sutelktas į polifoninio vokalo naratyvą.
Bergur lankė meninių tyrimų magistratūros kursą Karališkoje Hagos dailės akademijoje ir įgijo dailės bakalaurą Islandijos dailės akademijoje. Pastaruoju metu menininko darbai buvo pristatyti „PuntWG“ Amsterdame (2019), Pieto Zwarto institute Roterdame (2019) bei „Harbinger“ ir „Mengi“ galerijose Reikjavike (2019).
www.berguranderson.info

Nuotr. Kristín-Helga-Ríkharðsdóttir

EYE GYMNASTICS (Gailė Griciūtė ir Viktorija Damerell)
Eye Gymnastics – sceninis Viktorijos Damerell ir Gailės Griciūtės slapyvardis. Menininkės bendradarbiauja kurdamos eksperimentinės muzikos, instrukcijų, užkalbėjimų pasirodymus. Juslingi tembrai jų tyrinėjimuose jungiasi su mentalinėmis kelionėmis, hipnoze bei pop atgarsiais.

Viktorija Damerell yra menininkė ir kuratorė, daugiausia dirbanti garso, skulptūros ir teksto laukuose. Ji baigė skulptūros magistrą VDA, Vilniuje. 2019 m. kartu su Ona Juciūte surengė duo parodą „Kittens“ rezidencijoje „Kintai Arts“, dalyvavo grupinėje parodoje „Kolega iš kitos genties“ Nacionalinėje dailės galerijoje bei kartu su Ona Juciūte kuravo grupinę parodą „Uodega ir Galvos“ Vilniaus Šiuolaikinio meno centre.
http://viktorijadamerell.com
Gailė Griciūtė – kompozitorė, garso menininkė ir improvizatorė, baigusi studijas Sibelijaus muzikos akademijoje Suomijoje 2011 m., Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 2015 m. ir Staedelschule menų akademijoje Frankfurte prie Maino (svečio teisėmis, Douglas Gordono filmo klasėje) 2014 m. Gailė yra šiuolaikinio meno kolektyvo „Technologies of Non/Self“ narė, surengusi su juo parodas Vokietijoje, JAV ir Vietname. Ji yra dalyvavusi įvairiuose garso meno projektuose, improvizacinės muzikos festivaliuose ir renginiuose, tarp jų: „Ahead“, „Jauna Muzika“, „Soundscape“, NOA (Estija, Lietuva), „Counterflows“ Jungtinėje Karalystėje, „Sound Art Festival“ Kaliningrade, „Unsound“ Krokuvoje, „Labor Sonor“ Berlyne, „Tectonics“ Tel Avive.

Nuotr. Laurynas Skeisgiela

GAILĖ PRANCKŪNAITĖ
Tipografiniai elementai sukurti išorinei vizualinei komunikacijai, renginio metu išauga į garso ir vaizdo peizažus, kurie sujungia gyvus performansus. Šie garsų, tekstų ir vaizdų fragmentai jungia Roberto Filliou „Pašnabždėta meno istoriją“ (1963) su įvairių gyvenimo žemėje ateities scenarijų skaitymais.

Gailė Pranckūnaitė (g. 1987) 2013 m. baigė grafikos dizaino studijas Gerrit Rietveld akademijoje Amsterdame. Kūrybinėje veikloje ji jungia grafikos dizainą, eksperimentinę tipografiją ir garsą. Kartais kolaboruoja su Mislav Žugaj. Darbuose jie nagrinėja įvairius klimato kaitos padarinius, pasitelkdami tyrimus, dizainą ir mokslinę fantastiką. Rezultatai dažnai tampa bedradarbiavimais ir nestabilia medija. Gyvena ir dirba Vilniuje.
gailepranckunaite.com/
gailepranckunaite.com/buster-friendly.html
thesenate.info/
dragonappreciationsociety.com

Nuotr. Gediminas Pranckūnas

KOJOS SOPA
Mano kūnu teka suvalkietiškas ir aukštaitiškas kraujas. Nuo mažens buvau vaikas ramus ir tylus kaip akmuo. Iki dabar. Patinka traukiniai, laivai, ir tik po to lėktuvai – nebent stebėti iš apačios, kylančius. Ir labai garsai.
Pirmieji muzikavimai rūsyje, architektūros studijos ir akademinė/pramoginė muzika, nepriklausomos kreivo funko, eksperimentinės ir progresyvios muzikos, šiuolaikinio šokio ir eksperimentinio teatro patirtys. Greta – solo darbai, kūryba, Kojos Sopa ištakos.
Žongliravimas psichodeliškomis melodijomis, ritmais, balsais įkvėpta satyros, komedijos, atvirumo, paprastumo. Noriu, kad žmonės šoktų, sapnuotų, linguotų. Ir kuriant, atliekant kiekvienas pasirodymas šiek tiek kitoks, netaikant į konkretų žanrą, jei trumpai – eksperimentinė estrada, savo kūrinių diskžokėjus.
kojosopa.bandcamp.com/album/organihum
www.youtube.com/channel/UC3ACv55Lt2qx7H2dpELXKMw