Spalio 18 – 19 d. vyks antroji virtualios vakarinės mokyklos „Keliai į autonomiją“ sesija „Kultūrinio darbo laisvė kaip prekinis fetišas“.

Visos, kurioms teko pergyventi tranziciją iš valstybinio socializmo į rinkos parlamentarizmą, esame girdėjusios pažadus apie autonomiją, kurią mums suteiks „pagerintoji“ neoliberalaus kapitalizmo kultūra. Tačiau kam iš tiesų buvo naudingos tariamos laisvės, atneštos rinka grįstos viešosios kultūrinės infrastruktūros restruktūrizacijos? Kuris subjektas „mėgaujasi“ rinkos kapitalizmo žadėta autonomija: socioekonomiškai saugių kultūros darbuotojų kolektyvai AR rezervinė prekariškų, „nepriklausomų“ kultūros antreprenerių armija?

Spalio 18 d. 19 val. vyks virtuali skaitymo grupė, nagrinėsianti Katjos Praznik straipsnį „Autonomy or Disavowal of Socioeconomic Context: The Case of Law for Independent Cultural Workers in Slovenia“. Reikalinga registracija iki spalio 17 d. adresu paths.to.autonomy@gmail.com.

Spalio 19 d. 19 val. Kauno menininkų namų FB paskyroje įvyks gyvai transliuojama diskusija „Kultūrinio darbo laisvė kaip prekinis fetišas“ su Ana Vilenica ir Agne Bagdžiūnaite. Diskusija vyks anglų k.
Diskusija „Kultūrinio darbo laisvė kaip prekinis fetišas“.

Diskusijos dalyvės kritiškai pažvelgs į populiarų pasakojimą, neva sociokultūrinė autonomija „socialistiniame totalitarizme“ paprasčiausiai neegzistavo. Pasak jų, autonomija šiose visuomenėse reiškėsi formomis, nukrypstančiomis nuo hegemoninio vakarietiško jos supratimo ir netgi metančio jam iššūkį. Koncentruodamasi į menininkų kolektyvus ir grupes, o ne į individualizuotą meno gamybą, A. Vilenica pristatys „neinstitucinį“ vaizduojamąjį Jugoslavijos ir post-Jugoslavijos meną bei jo socioekonominį kontekstą. Tuo tarpu A. Bagdžiūnaitė apžvelgs autonomijos formas, gyvavusias sovietinio laikotarpio „kultūrnamiuose“, bei jų įtaką ir potencialą dabarčiai. Savo tyrime ji remiasi Lietuvos kultūros centrų (po 1990 m.) ir kultūros namų (prieš 1990 m.) darbuotojų interviu ir įžvalgomis.

Ana Vilenica priklauso Serbijos pasipriešinimų iškraustymams organizacijai „Roof“, „Radical Housing Journal“ kolektyvui, žurnalo socialiniams judėjimams ir apie juos „Interface“ Vidurio ir Rytų Europos redkolegijai bei organizacijai EAST („Essential Autonomous Struggles Transnational“).

Agnė Bagdžiūnaitė gyvena ir dirba Kaune, yra lyčių studijų (Centrinės Europos universitetas, Budapeštas) bei politikos mokslų magistrė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas). Jos tyrimų interesai – meno ir politikos santykis, kritinio feminizmo, socialinės reprodukcijos ir socialinių judėjimų teorijos.

Skaitymo grupė:

Savo straipsnyje „Autonomy or Disavowal of Socioeconomic Context: The Case of Law for Independent Cultural Workers in Slovenia“, K. Praznik klausia: ar „menininko autonomija“ iš tiesų yra naudinga patiems menininkams? Remdamasi „nepriklausomo kultūros darbuotojo“ statuso įteisinimu Slovėnijoje 1982 m. (tuo metu priklaususioje Jugoslavijos SFR), ji pademonstruoja, kaip šis ėjimas padėjo valstybei pasiruošti kultūrinio darbo neoliberalizacijai ir prekariatizacijai. Pagrindinė straipsnyje keliama problema – „tai, kad kultūros gamintojai savo darbo sąlygas supranta ideologiškai („autonomija“), o ne per klasinius (darbo) santykius“ – iliustruojama pavyzdžiais iš valstybinio socializmo (gerovės valstybės) ir posocialistinių laikų Slovėnijos. Sesiją moderuos Tomas Marcinkevičius.

„Keliai į autonomiją“ – vakarinė mokykla, kurios 5 dalių programoje nuo spalio iki gruodžio mėn. – internetu pasiekiamos diskusijos, pristatymai ir skaitymų grupės apie Rytų ir Vakarų kultūrinio autonomizmo istorijas bei praktikas. http://luna6.lt/paths-to-autonomy/lt.html

Projektą organizuoja projektų erdvė „Kabinetas“ bei politinė erdvė „Luna6“. Komunikacijos partneris: Kauno menininkų namai. Renginio dizainas: Studio Cryo. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.