2019 m. liepos mėnesį pradėtas įgyvendinti architektės Rasos Chmieliauskaitės ir Kauno menininkų namų (KMN) inicijuotas projektas „(Ne)matoma architektūra“, siekiantis nevizualiomis priemonėmis pristatyti Lietuvos architektūros raidą nuo gotikos iki postmodernizmo neregiams ir silpnaregiams. Šis projektas bus vystomas trimis etapais. Liepą ir rugpjūtį buvo lankomi penki objektai Kauno mieste, reprezentuojantys skirtingus architektūros stilius: Perkūno namas, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Kauno apskrities viešosios bibliotekos retųjų ir senųjų spaudinių skyrius (buvę Pramonės, prekybos ir amatų rūmai), IX forto muziejus ir monumentas bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerija.

Ekskursijų metu buvo vykdomas kokybinis tyrimas kartu su aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariais-savanoriais bei architektų komanda, akcentuojant kontekstinių žinių ir jutiminės patirties sintezę: nagrinėjamas kultūrinis ir socialinis architektūros stiliaus iškilimo laikotarpis, tiriamos idėjos ir vertybės slypinčios už architektūrinių sprendimų, žvelgiant giliau už estetinę išraišką. Pagrindiniai šių ekskursijų klausimai: kaip gali nematantys pažinti architektūrą  ir ko nepastebi matantieji? Pasak R. Chmieliauskaitės, „projektą įkvėpė suvokimas, kad pats tingiausias aplinkos pažinimo būdas yra regėjimas, kad nuteistum architektūros objektą pakanka kelių sekundžių, o istoriniai faktai ar detalių profesiniai terminai negarantuoja objekto skaitymo malonumo.“

Po kiekvienos ekskursijos-tyrimo tose pačiose erdvėse vyko dirbtuvės, kurių metu, naudojant mąstymo modeliavimo (angl. design thinking) metodologiją, buvo ieškoma inovatyvaus ir rezonuojančio būdo akliesiems pristatyti architektūrą. Tyrimo metodologiją rengė ir akademiniais klausimais konsultavo menotyrininkas Justinas Kalinauskas. Pasak R. Chmieliauskaitės, su architektūrologų pagalba pasirinkus svarbiausius architektūros raidos etapus Lietuvoje, architektūriniai objektai buvo kruopščiai atrinkti pagal prieinamumą, viešąją funkciją, stiliaus raišką, žinomumą ir tekstualumą. Taip pat atsižvelgta ir į tolesnes bendradarbiavimo galimybes: „Ėmiausi pirmiausia istorinės architektūros, kad būtų sukurtas pagrindas tolesniau tyrinėti, kad susiformuotų kontekstas. Džiaugiuosi, kad pastatus valdančios įstaigos maloniai priėmė mūsų komandą“, – pabrėžė R. Chmieliauskaitė. 

Kauno menininkų namams tai ne pirmas projektas, pabrėžiantis kultūros prieinamumą. „Kauno menininkų namai – jau 48-erius metus veikianti kultūros įstaiga, pristatanti plataus spektro profesionaliąją meno kūrybą įvairioms auditorijoms. Pastaruosius porą metų nemažai dėmesio skyrėme mūsų auditorijų plėtrai. 2018 m. pradžioje inicijavome bendradarbiavimą su Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene, dalis KMN interneto svetainės turinio taip pat yra verčiama į lietuvių gestų kalbą“,- teigė KMN vadovė Rūta Stepanovaitė. „Šiais metais plečiame lankytojams, turintiems regos negalią, teikiamų paslaugų spektrą, atveriame KMN duris dar vienai bendruomenei, kuriai gali būti įdomi įvairialypė kūryba. Džiaugiuosi, kad panašaus pobūdžio projektai įtraukia itin skirtingus dalyvius: kultūros ir meno profesionalus, savanorius, žmones, turinčius negalią, – taip įvyksta žinių mainai, o į mus supantį pasaulį turime galimybę žvelgti per kitą perspektyvą.“

Dirbtuvių metu sukurti pristatymo modeliai buvo pritaikomi edukacinėse priemonėse – leidiniuose, kurie veikia keliose plotmėse. Šie leidiniai tarnauja kaip architektūros pažinimo įvadas ir reprezentacinė priemonė akliesiems, o regintiesiems padeda giliau pajusti bei suprasti architektūrą ne vien žvilgsniu. Pasak Linos Puodžiūnienės, LASS kultūros ir meno projektų vadovės, „Suprantamiausia architektūros pristatymo priemonė neregiui, žinoma, yra maketas. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje jų yra labai mažai. Todėl labai sveikintina, kad kiekvienais metais vis daugiau kūrėjų ieško naujų kūrybinės raiškos būdų ir priemonių, kaip pagerinti meno prieinamumą neregiui. Manau, kad stiprioji šio projekto pusė – tiesioginė komunikacija: neregio ir reginčiojo, kūrėjo ir stebėtojo, profesionalo architekto ir žmogaus, pažįstančio pasaulį per garsą, lytėjimą, kvapą. Tikiu, kad ši komunikacija, praplečianti žmogaus pažinimo ribas, yra labai vertinga abiem pusėms.“

Taip pat vyko paskaita, sieksianti atkreipti architektų ir dizainerių dėmesį į prieinamų statinių projektavimo svarbą. Projekto rezultatų viešas pristatymas ir informacinė paskaita vyko 2019 m. lapkritį Kauno menininkų namuose.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Projekto partneriai – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Kauno architektūros festivalis (KAFe 2019)