Vakarinė mokykla, kurios 5 dalių programoje nuo spalio iki gruodžio mėn. – internetu pasiekiamos diskusijos, pristatymai ir skaitymų grupės apie Rytų ir Vakarų kultūrinio autonomizmo istorijas bei praktikas.

Spalio 8 d., ketvirtadienį, 19 val. įvyks pirmasis susitkimas – „Įvadas į kultūrinį autonomizmą“, kuriame dalyvaus Stevphen Shukaitis ir Tomas Marcinkevičius.
Diskusija bus transliuojama gyvai ir prieinama be registracijos Kauno menininkų namų FB paskyroje. Renginys vyks anglų k.

Spalio 6 d., antradienį, 19 val. įvyks Tomo Marcinkevičiaus moderuojama skaitymo grupė, kurioje bus aptariami viešoje diskusijoje keliami klausimai. Skaitymai vyks internetu, anglų k.
Kviečiame registruotis skaitymams iki spalio 5 d. adresu: paths.to.autonomy@gmail.com

„Kultūrinis autonomizmas: Mokomės nedirbti“
Autonomistai įsivaizdavo pasaulį, kuriame sparčiai gausėtų naujų kūrybinės išraiškos formų, atsirandančių per masinį atsisakymą užsiimti nereikšmingu, sielą žudančiu darbu. Pirmojoje vakarinės mokyklos sesijoje aptarsime įvairias kultūrines strategijas, kuriomis autonomistai siekė išmokti ne(be)dirbti, jų trūkumus ir potencialą atitinkamuose kontekstuose. Užsiėmimus ves Stevphen Shukaitis ir Tomas M., kurie apsvarstys šią problematiką regionų, kuriuose asmeniškai pirmiausiai susidūrė su autonomistine politika, kontekste – XX a. 10-ojo dešimtmečio Brukliną (Shukaičiui) bei XXI a. pradžios Alytų, Kauną ir Vilnių (Tomui M.).
Pirmojoje skaitymų grupės sesijoje skaitysime Shukaičio tekstą „Mokomės nedirbti“ („Learning Not to Labor“, 11 puslapių). Straipsnis peržvelgia atsisakymo dirbti kaip (post)autonomistinės politinio pasipriešinimo strategijos istoriją ir persidengimą su kultūriniu/meniniu darbu – tendenciją, kuri iki šių dienų bent iš dalies apibrėžia daugumą (post)autonomistinių politinių praktikų. Be to, tekste trumpai pristatoma dalis pagrindinės autonomizmo terminologijos ir problemos: tai, kad „kultūrinė politika tampa pakaitalu visoms kitoms politikos rūšims“. Kita vertus, autonomizmas siūlo ir išeitį iš šios aklavietės: susikoncentruoti į nuolat kintančią klasinės kompozicijos kategoriją.

Tekstą skaitymams rasite čia
Stevphen Shukaitis – akademinis darbuotojas. Jam patinka su draugais užsiimti dalykais, kurie kartais įgyja ir knygų formą: https://www.minorcompositions.info bei https://www.autonomedia.org/
Tomas M. – Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) ir kairiojo portalo „Gyvenimas per brangus“ (GPB) redkolegijos narys bei (vis dar) VDU politikos mokslų doktorantas.

Vakarinė mokykla „Keliai į autonomiją“:
„Laisvė“ – daugelio modernių kultūrinių judėjimų tikslas, į kurį kultūrinis autonomizmas, atsiradęs XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, žvelgė kritiškai tiek iš kultūrinės, tiek iš politinės pusės. Autonomizmas – vienas pavadinimas visai eilei įvairių 7–10-ojo dešimtmečių kairiųjų politinių judėjimų, kuriuos jungė nepasitikėjimas politinėmis partijomis bei oficialiomis profesinėmis sąjungomis. Autonomistai dalyvavo skvoterių, „laisvojo radijo“, zinų ir miestų bendruomenių judėjimuose. Šis naujas požiūrio į kultūrinę laisvę taškas laikui bėgant pritraukė vis daugiau šalininkų ir per ateinančius dešimtmečius plačiai pasklido po pasaulį. Kelių į autonomiją – daugybė, ir kiekvienas jų nužymėtas atitinkama vietos, kurioje jis vystomas, regionine specifika.

Projektą organizuoja projektų erdvė Kabinetas bei politinė erdvė Luna6.
Komunikacijos partneris: Kauno menininkų namai.
Renginio dizainas: Studio Cryo.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.