Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus pasižymėjęs profesionalaus meno kūrėjas. Šįmet meno kūrėjų sąjungų ir kultūros organizacijų pasiūlytų nominantų sąraše – aštuoni kandidatai, iš kurių laureatą išrinks specialiai konkursui sudaryta ekspertų komisija.

Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti: režisierius Gildas Aleksa (nominavo Kauno miesto kamerinis teatras), fotomenininkas Gintaras Česonis (Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius), dirigentas Jonas Janulevičius (Kauno valstybinis muzikinis teatras), choreografė Birutė Letukaitė (Šiuolaikinio šokio asociacija), skulptorius Robertas Antinis (galerija „Meno parkas“), menininkas Česlovas Lukenskas (Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius), dirigentas ir Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis (Lietuvos muzikų sąjunga) bei aktorius Andrius Gaučas (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

Iš pateiktų kandidatų laureatą išrinks komisija, kurią sudaro teatro, dailės, fotografijos, muzikos ir šokio ekspertai: teatrologė doc. dr. Rūta Mažeikienė, menotyrininkė prof. dr. Rasutė Žukienė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė, fotografijos kritikas ir teoretikas, fotografas dr. Tomas Pabendinskas ir kompozitorė Zita Bružaitė.

Įsimintiniausias 2019 metų Kauno miesto menininkas bus paskelbtas sausio 31 d. Laureatas bus apdovanotas vienkartine stipendija.

Gildas Aleksa (g. 1991) – teatro režisierius, teatro grupės „Teatronas“ vadovas, vienas iš šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ iniciatorių ir meno vadovas.

2019 m. režisuoti spektakliai:
Momo“ pagal Michael Ende romaną „Momo“(„Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras);
Amos Oz „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ („Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras).

Kiti 2019 m. režisūros darbai:
Fluxus festivalio atidarymo renginio režisūra;
Kauno bienalės atidarymo renginio režisūra.

Dalyvavimas festivaliuose, jų inicijavimas 2019 m.:
XII Kauno bienalė ,,Po išvykimo / prieš atvykstant“ – atidarymo performanso režisierius;

Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ – festivalio organizavimas;
Menininkų rezidencijos programos „Magic Carpets“ rezidencija Novi Sad, Serbijoje – dviejų pasirodymų apie būsimą kultūros centrą sukūrimas.

2019 m. apdovanojimai:
„Auksinio scenos kryžiaus“ nominacija jaunojo menininko/debiuto kategorijoje (už spektaklių „Otelas“ ir „Zygfridas“ režisūrą. „Teatronas“, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras);
„Fortūnos“ (Kaunas) prizas režisieriui Gildui Aleksai už spektaklių „Otelas“, „Zygfrydas“, „Vėjo prigimtis“ režisūrą.

Nuotr. Remis Ščerbauskas

Birutė Letukaitė (g. 1953) – choreografė, šokėja, pedagogė, Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir vadovė, tarptautinio „Auros“ šokio festivalio organizatorė.

2019 m. kūrybinė veikla:
Choreografijos ruošimas VšĮ „Kaunas In“ įgyvendintame virtualaus turo projekte;

Interaktyvus socialinis vyksmas „Įsivaizduok“, skirtas plačiajai visuomenei – viešame pristatyme VDU dalyvavo įvairios tikslinės grupės – moksleiviai, studentai, vidutinio amžiaus žmonės, senjorai, Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai;

Choreografijos ruošimas renginiui „Miesto sienų mada: diskusija ir kolekcijos pristatymas“. Dalyvavo Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai ir studijos vaikai (5-10 m.);

Pristatytas šokio ir gyvos muzikos spektaklis „KAUNAS ZOO“ su gyva garso improvizacinės muzikos grupe iš Kauno „Kaunas Zoo“. Spektaklio tiesioginė transliacija rodyta per LRT Plius sezono atidarymą;

Surengta vasaros užimtumo – edukacinė stovykla vaikams;

Paruošta ir koordinuota choreografija vaizdo klipo filmavimas Kauno modernizmo pastatuose (bendras projektas su Kaunas 2022, reklamos transliuojamos per LRT televiziją);

Įgyvendintas Tarptautinis šokio festivalis AURA 29, kurio metu paminėtas ir Baltijos kelio 30-metis;

Tarptautinio šokio festivalio AURA 29 metu įtrauktas gido pasakojimas ir ekskursija po Kauno senamiestį;

Tarptautinio šokio festivalio AURA 29 metu surengtas nemokamas pasirodymas – dovana Kauno miestui – Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje pristatytas Vaclovo Augustino kūrinys „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“;

Interaktyvus socialinis vyksmas „Įsivaizduok“, parodytas senjorams Senjorų mėnesio metu;

Sukurta ir adaptuota choreografija konferencijai „Baltijos miestų sąjunga“;

Dalyvauta bendrame projekte su Kaunas 2022 – Įtraukaus judesio dirbtuvės su Turtle Key Arts (žmonių su specialiaisiais poreikiais integracija per meną);

Nemokamas Kalėdinis pasirodymas – dovana Kauno miestui – performansas “Netikėtasis Dali”. Performanso choreografija sukurta ir adaptuota Kauno Rotušės erdvei;

Birutės Letukaitės choreografiją išvydo 4 šalys – Didžioji Britanija, Vokietija (2 k.), Izraelis. Taip pat, Birutė Letukaitė dalyvavo užsienio konferencijose ir suvažiavimuose Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje – plačiai pristatė Kauno šokio teatro „Aura“ veiklą ir Kaunas 2022.

Jonas Janulevičius (g. 1975) – Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos simfoninio orkestro vadovas, Vytauto Didžiojo muzikos akademijos docentas.

Ryškiausi 2019 m. darbai:
Koncerto-misterijos „Gloria Juozui Naujaliui“, skirto J. Naujalio 150-osioms gimimo metinėms, programos sudarymas, parengimas ir atlikimas kompozitoriaus gimtajame Raudondvaryje;

Giuseppe Verdi operos „Makbetas“ parengimas ir pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre;

Aktyvus Kauno vaikų ir jaunimo muzikinis ugdymas ir lavinimas;

J. Janulevičius 2019 m. paruošė ir atliko muzikinės scenos kūrinių programas su Kauno valstybinio muzikinio teatro, Kauno jaunimo kameriniu, Kauno simfoniniu, Kauno akademinio jaunimo simfoniniu, VDU kameriniu orkestrais. Šios koncertinės programos skambėjo Zarasuose, Marijampolėje, Kaune. Festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ dirigavo Lietuvos ir Sankt Peterburgo jaunimo simfoniniam orkestrui „Astana Opera“ baleto trupės koncerto programoje.

Česlovas Lukenskas (g. 1959) – šiuolaikinio tarpdisciplininio meno kūrėjas.

Svarbesnės parodos:
,,Kliedesių Terminalas“ – videoprojekcijų, tekstų ir objektų retrospektyvinė paroda (Kauno paveikslų galerija);

Performansas ,,Ryšio zona“ Kauno Rotušės aikštėje (Galerija „Meno parkas“, Gallery Weekend Kaunas renginys);

Performansai „Kur dingo Apolonas?“, „Ate Baltai“, „Koncertas“, „Šalutinis poveikis“, „Posėdis“ kartu su VDA performatyvaus meno laboratorija ir LMTA studentais. Idėjos autorius ir režisierius;

Video instaliacija ,,Reivo Terminalas“ (Dailininkų sąjungos galerija, Vilnius).

Petras Bingelis (g. 1943)– choro ir orkestro dirigentas, dirigentas, Kauno valstybinio choro ilgametis vadovas (2019 m. suėjo 50 metų nuo jo vadovavimo pradžios).

Svarbiausių 2019 metų Kauno valstybinio choro darbų sąrašas:
G. Verdi „Requiem“ 35-ajame Kanarų salų muzikos festivalyje;

J. Naujalio kūrinių koncertai minint kompozitoriaus 150-metį;

P. Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjera su LVSO ir solistais;

G. Mahlerio Simfonija Nr.3 su LVSO;

K. Saint Saenso opera „Samsonas ir Dalila“ su LVSO ir solistais;

G. Holsto orkestrinė siuita „Planetos“ su LVSO;

G. Mahlerio Simfonija Nr.2 su LVSO Liepojoje;

M. Tippetto oratorijos „Mūsų laikų vaikas“ premjera su LVSO;

K. Orffo „Carmina burana“ su LNSO ir solistais;

K. Jenkinso „Stabat mater“ su LVSO ir solistais;

A. Grigorian koncertas Maskvoje (Rusija), P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje;

W.A. Mozarto „Requiem“ Jerevane (Armenija);

J.S. Bacho Mišios h-moll su LVSO ir solistais;

G. Gershwino opera „Porgis ir Besė“ su LVSO ir solistais;

T. Kashifo „Queen symphony“ su LVSO ir solistais;

Įrašytos J. Naujalio „Mišios“ ir geriausios dainos.

Nuotr. Marc Brenner

Andrius Gaučas (g. 1992) – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.

Svarbiausia 2019 m. kūrybinė veikla:
2019 metais buvo pakviestas į legendinį „Shakespeare‘s Globe“ teatrą, sukūrė vaidmenis trijuose pastatymuose („Dvylikta naktis“ (Olivija), „Klaidų komedija“ (Antifolas iš Efeso), „Periklis“ (Antiochas ir Kerimonas)) ir dalyvavo pasauliniame trupės ture JAV, Kinijoje, Singapūre, Norvegijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.

Nuotr. Marius Vizbaras

Robertas Antinis (g. 1946) – skulptorius, video, instaliacijų, performansų, akcijų, hepeningų kūrėjas, autorinių knygų kūrėjas.

Personalinės 2019 m. parodos:
„Trintukas“ (Galerija „Meno parkas“, Diuseldorfas, Vokietija);

„Aidinimas: Trintukas“(Galerija „Meno parkas“, Kaunas).

Grupinės 2019 m. parodos:
Žurnalo „Nemunas“ paroda-renginys „12+1“ (Galerija „Meno parkas“, Kaunas);

„Žmogus, gyvūnas, robotas“ (MO muziejus, Vilnius);

„A et A. La Conversation Différente“ (Galerija „4’Barbier“, Nimas, Prancūzija);

„#recording“ (Galerija „Künstlerforum Bonn“, Bona, Vokietija);

„10+10=20“ (Galerija „Meno parkas“, Kaunas);

„Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“ (Dailininkų sąjungos galerija, Vilnius).

2019 m. kūrybinė veikla:
Tęstinis meno terapijos/edukacijnis projektas „Prašviesėjimai“ su regėjimo negalią turinčiais vaikais;

Autorinė knyga (ne)monografija – „Penki aidinimai – penkios galimybės“ / Robertas Antinis. – Kaunas: galerija „Meno parkas“, 2019.

Gintaras Česonis (g. 1974) – fotomenininkas, kuratorius, leidinių sudarytojas, dėstytojas, nuo 2009 m. vadovaujantis Kauno fotografijos galerijai. Jo veikla galerijoje žymėjo naujo, šiuolaikinio institucijos veido formavimą ir nuolatinį judėjimą į priekį. (2019 m. suėjo 10 m. nuo jo vadovavimo pradžios)

Nepaisant itin aktyvios kuratorinės veiklos, G. Česonis pastaraisiais metais plėtojo ir fotografinius projektus, daugiausia dėmesio skirdamas Kauno architektūrai. 

2019 m. G. Česonio fotografijos buvo įtrauktos į šiuos leidinius: 

  • „Kaunas: miestas kaip idėja“ (Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, 2019);
  • Žurnalas Kaunui „Į“ Nr.4 (Kauno fotografijos galerija, 2019).

2019 m. G. Česonio fotografijos buvo įtrauktos į šias parodas: 

  • „Optimizmo architektūra“, Marselis, Prancūzija;
  • „Optimizmo architektūra“,Maison de L’Architecture, Grenoblis, Prancūzija;
  • „Optimizmo architektūra“, Miesto muziejus, Gdynė, Lenkija;
  • Personalinė paroda „Tėvas Stanislovas“ Garliavos bibliotekoje;
  • Personalinė paroda „Tėvą Stanislovą prisimenant…“ Kėdainių krašto muziejuje.

Kuratorinė veikla 2019 m.:

  • Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda KOSMOS.  Nacionalinėje dailės galerijoje 2018-2019 m. 
  • Lietuvos šimtmečio atkūrimui skirtos grupinės fotografijų parodos Europos Parlamente kuratorius;
  • Antano Sutkaus parodos „Pro Memoria“ Mykolo Žilinsko dailės galerijoje kuratorius.

2019 m. G. Česonio inicijuotos Kauno fotografijos galerijos veiklos: 

  • Meninis projektas „Inventorizacija. 1979–2019 Kauno fotografijos galerijoje“ pažymintis galerijos keturiasdešimtmetį; 
  • G. Česonio kvietimu įvyko pasaulinio pripažinimo sulaukusio Klavdij Sluban meistriškumo pamokos fotografams Kaune; 
  • Europos fotografų paroda „Neatidėliotinas menas gyventi“. G. Česonis buvo kylančios parodos kuratorės Cale Garrido mentorius. Ekspozicijoje pristatyti autoriai: F. Cunha, M. Lukasiewicz, A. Zibelnik kūriniai; 
  • „Neatidėliotinas menas gyventi“ parodos katalogo išleidimas;
  • Bahadir Aksan leidinio „Daffodil“ sudarymas ir išleidimas;
  • Kauno fotografijos galerijos veiklos ir leidiniai pristatyti Paris Photo metu vykstančioje Polycopies mugėje Paryžiuje, Format festivalyje Derbyje, FotoWien festivalyje Vienoje ir Los Andželo meno leidinių mugėje, bei Getty tyrimų institute;
  • Algio Griškevičiaus kūryba buvo įtraukta į grupinę parodą „Useless: Machines for Dreaming, Thinking and Seeing“ Bronkso meno muziejuje Niujorke;
  • G. Česonio kvietimu Gerhardas Steidlas sudarė 100 Steild leidyklos knygų rinkinį, kuris kauniečiams buvo pristatytas Kaunas Art Book Fair metu. Su visomis knygomis miestiečiai gali susipažinti galerijos bibliotekoje.

Kita kūrybinė veikla 2019 m.:

  • Dalyvavo Matera European Photography/Visions from Europe fotografų mainų programoje;
  • A. Sutkaus parodai KOSMOS skirtų kūrybinių dirbtuvių vadovas. Nacionalinėje dailės galerija, Vilnius.