2019 metų sausį Kauno menininkų namai (KMN) tęsė ilgametę tradiciją ir organizavo jau 21-uosius „Įsimintiniausio Kauno miesto menininko“ rinkimus, siekdami apdovanoti labiausiai 2018 m. pasižymėjusį (-ią) profesionalaus meno kūrėją iš Kauno. Šiemet tiek profesionalai, tiek publika buvo kviečiami aktyviai dalyvauti renkant naują nominaciją – „Įsimintiniausią Kauno miesto kultūros iniciatyvą“.
Įsimintiniausia 2018 m. Kauno miesto kultūros iniciatyva – Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka.

Rinkimuose buvo sulaukta plataus pasiūlymų spektro, iš kurio, atrinkus 28 kandidatus, buvo paskelbtas viešas balsavimas. Po intensyvaus balsavimo, nugalėtoju tapo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka. Tai – pirmoji Kaune tokio tipo iniciatyva, kurioje veikia ir Šerloko Holmso gerbėjų pamėgtas pabėgimo kambarys. Visa tai – neseniai atnaujintame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje Žaliakalnyje.
„Ko gero daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikų mėgiami žaislai ir žaidimai jiems labai greitai nusibosta. Tai ir paskatino įkurtipirmąją Kaune Žaisloteką – žaislų biblioteką,kurioje žaislai ir stalo žaidimai skolinami į namus tokiu pačiu principu kaip knygos. Užsienio ir net kai kuriose Lietuvos bibliotekose žaislotekos nebėra naujiena, tačiau mūsų mieste jos dar nebuvo, tad jautėme didžiulįtokios paslaugos poreikį,“ teigia Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kultūros vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė. „Norime pabrėžti, kad Žaisloteka – ne tik vaikams, joje yra ir stalo žaidimų, kurie praturtina tiek šeimų, tiek ir draugų kompanijų laisvalaikį. Žaisloteka ypatinga dar ir tuo, kad ją kūrėme kartu su žmonėmis – kvietėme prisidėti ir kauniečius, ir Kaune veikiančias organizacijas, įmones. Beje, prisidėti prie šios idėjos ir dovanoti žaidimus vis dar galima. Šiais laikais, kai biblioteka jau seniai nebėra vien tik knygos, stengiamės nuolat pasiūlyti savo lankytojams kuo įvairesnių paslaugų, būti kuo atviresni ir draugiškesni visiems.“
Po įnirtingo balsavimo antroje vietoje atsidūrė žurnalas „Nemunas“, iš Kauno kontekstų aktualiai žvelgiantis į jį supantį pasaulį, o trečiąją vietą užėmė Kauno miesto muziejaus organizuojami Lietuviškų šokių vakarai, į kuriuos susirenkanti publika persikelia ir už šokio salės ribų.
Įsimintiniausia 2018 m. Kauno miesto kultūros iniciatyva taip pat pretendavo tapti:
Putvinskio gatvės diena
Bent vieną dieną per metus plačiai atverti duris ir langus, pakviesti į svečius kitų Kauno gatvių ir rajonų gyventojus bei kurti kultūrą čia pat, kur gyveni ar dirbi. Putvinskio gatvės diena – bendruomenę burianti iniciatyva, iš Kauno menininkų namų vilnijanti gatve žemyn ir aukštyn.
Tarpsritinis kultūros paveldo festivalis „Baterija“
Įvairios atgimusios ir atgimstančios Kauno tvirtovės lokacijos – fortai, sandėliai ir kiti objektai – rudenį ne tik pakvietė atidžiau susipažinti su istorija, bet ir į savo erdves įsileido meno vyksmą. Už šį renginį plojame VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ ir savanoriškai bendruomenei – asociacijai „Kauno tvirtovė“.
Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“
Jei niekada nebuvai cirke, jis atkeliauja tiesiai po tavo langais. Tokia paprasta, bet veiksminga koncepcija remiasi režisieriaus Gildo Aleksos suburtos komandos iniciatyva, pabudinusi šilainiškių bendrumo jausmą ir pažadinusi Savanorių prospekto daugiabutį.
Skulptūrinė kompozicija „Lenktynės“
Įsimintiniausias transporto žiedas Kaune nuo praėjusių metų turi ir išskirtinį akcentą, kviečiantį mintyse stabtelėti ir pamąstyti, kurlink taip skubame. Tado Vosyliaus skulptūrinė kompozicija „Lenktynės“ – vienas iš keleto praėjusiais metais įgyvendintų konkurso „Kauno akcentai“ laureatų. Tarp pastarųjų – ir skulptūra rašytojui Abraomui Mapu, ir Egziuperi gerbėjams artima „Planeta X“ Kauno botanikos sode.
„Šilainiai project“
Iš Londono į gimtuosius Šilainius grįžusi menininkė Evelina Šimkutė iš pradžių naujai seną aplinką dokumentavo pati, vėliau ėmė pažindintis su vietos bendruomene, o tada – kviesti ją patyrinėti užsienio menininkus. Nuo poezijos skaitymų ir fotosesijų ant devynaukščių iki bendruomenės daržo. Nuotr. aut. Evelina Šimkutė
„Jazz Academy“
„Džiazas Šilainiuose“ iki praėjusio rudens skambėjo taip pat neįprastai, kaip „Palmės Panemunėje“. Improvizacijos asas Arnas Milkalkėnas su bendraminte Daiva Masaityte tradicinėse mokyklose dūstantiems talentams suteikia progą tobulėti bei koncertuoti kamerinėje akademijos erdvėje.
„Gallery Weekend Kaunas“
Keliolika Kauno galerijų ir parodinių erdvių gegužę užtvindomos kuruotu šiuolaikinio meno veiksmu – gausiu, turiningu ir garsiai skambančiu. Šis renginys – unikalus biudžetinių, visuomeninių, privačių ir solinių įstaigų bei iniciatyvų draugystės pavyzdys.
Memorialas Janui Zwartendijkui
Birželį Laisvės alėjoje, ties 29-uoju numeriu pažymėtu namu, buvo atidarytas menininkės Giny Vos sukurtas šviesos memorialas žydus nuo Holokausto gelbėjusiam olandų diplomatui Janui Zwartendijkui. Iškilmėse dalyvavo Nyderlandų Karalius Willemas-Alexanderis, o susirinkusiems kauniečiams ypatingą pasirodymą surengė šokio teatras „Aura“.
Žurnalas Kaunui „Į“
Jau trys stori žurnalo tomai puošia užkietėjusių kaunistų bei visų, mėgstančių į reiškinius pažiūrėti iš įvairesnių kampų, lentynas. Vanduo, kiemas, industrija – viskas gali tapti įkvėpimu tyrimui, fotosesijai, schemai ar esė.
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka.
Pirmoji Kaune žaisloteka, kurioje ką veikti ras ir vaikai, ir jų tėvai, bei Šerloko Holmso gerbėjų pamėgtas pabėgimo kambarys – tokios naujienos laukia užsukus į neseniai iš pagrindų sutvarkytą puikų modernistinės architektūros (ir interjero!) pavyzdį Žaliakalnyje – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinį.
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklių pritaikymas naujoms auditorijoms
Apmaudu, kad tokia nuostabia meno forma, kaip teatras, džiaugtis gali ne kiekvienas. Todėl plojame Nacionalinio Kauno dramos teatro iniciatyvai, kurios dėka kai kurie repertuaro spektakliai nuo šiol prieinami lietuviškai nekalbantiems, neprigirdintiems ir kurtiesiems, regėjimo negalią turintiems.
Lietuviškų šokių vakarai
Kiekvieną pirmą mėnesio pirmadienį Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje vyksta audringų šokių vakarai – kartais į salę netelpantys šokėjai net šoka gatvėje. Tai – dr. Lauros Lukenskienės, etnomuzikologės, muziejininkės, ansamblių ,,Kadujo“ ir ,,Saulėlio“ vadovės nuopelnas.
Žurnalas „Nemunas“
Iš Kauno, bet apie pasaulį – turiningą, aštrų, kartais skaudamą, niekuomet ne nuobodų. Kardinaliai atnaujinęs savo veidą ir formatą žurnalas jau perkopė tūkstančio numerių žymą ir su kiekvienu nauju leidiniu vis įrodo, kad jo srovė ne menkesnė už upių tėvo.
„Parakas“
It paraku varoma šančiškė Vida Bliumkienė praėjusias Jonines visus pakvietė atšvęsti daugelį metų apleistu buvusiame Kauno tvirtovės sandėlyje. Įvairios meno sritys, persmelktos muzikos garsais, erdvę netruko paversti bendruomenės kultūros židiniu.
Akvarelės bienalė „Baltijos tiltai“
Praėjusį rudenį septintąkart vykusi bienalė griauna stereotipus apie šią dailės šaką, o savo požiūriu į akvarelę kaip savarankišką techniką išsiskiria iš kitų panašių renginių užsienyje. Neatsiejama nuo Kauno meno tėkmės tradicija – patikimose Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Eugenijaus Nalevaikos rankose.
Renginys „Laisvės laužas“
Užsispyrusiai taikliai alternatyvą kasdieniams kultūros reiškiniams siūlanti „Raudona ZOOna“ veikia po T. Ivanausko zoologijos muziejumi. Raimundas Eimontas Valstybės atkūrimo šimtmetį čia pažymėjo elektroninį karilioną „užrovęs“ Laisvės varpo garsu ir atlikdamas atliekamos variacijos tradicinių lietuviškos muzikos motyvų temomis, pritariant sutartinių giedotojoms.
Žurnalas „Kaunas pilnas kultūros“
Ketvirtus metus leidžiamas nemokamas miesto kultūros žurnalas kuriamas plataus bendradarbių rato – į jį rašo muziejininkai, menotyrininkai, architektai, istorikai ir politologai, straipsnius iliustruoja talentingų Kauno fotografų ir piešėjų darbai, o aktualias temas siūlo Kauno kultūros bendruomenė.
Performansų festivalis „CREaTurE Live Art“
Vis dar nepelnytai retas paukštis meno renginių kalendoriuose – performansas – į Kauną atplasnoja dviejų entuziastingų moterų, Dainos Pupkevičiūtės ir Vaidos Tamoševičiūtės, dėka. Jos į mūsų miestą atvilioja itin aktualius, nepatogiomis temomis komunikuojančius performanso menininkus iš užsienio. Viskas tam, kad smegenys ir dvasia neapkerpėtų.
Vaikų muzikos diena
Muziką myli tie, kurie su ja artimi nuo vaikystės. Tuo įsitikinęs Kauno valstybinės filharmonijos kolektyvas kartą į metus savo duris plačiai atveria mažiausiems. Ir nebijo naujovių – vaikai renginio metu pažindinami ir su tradiciniais bei klasikiniais instrumentais, ir su elektronine muzika, su filharmonijos kokektyvu bendradarbiauja perkusijos iniciatyva „Bombo Feminista“ bei garso kilpų kūrėjai „Kaunas Zoo“.
[column_break]Iniciatyvų festivalis „Štai Šančiai“
Kompozitoriaus Gedimino Zujaus kieme Šančiuose rugsėjį pirmąkart įvykęs festivalis pretenduoja į jaukiausiojo titulą. Iš dabar jau buvusio „Šančių kiosko“ idėjos išsivyniojusi iniciatyva savyje talpina ir įvairias meno formas, ir tokius bendruomenei būtinus dalykus, kaip vaišės.
[column_break]KMN pritaikymo neįgaliesiems dirbtuvės
Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ kviečia ne tik permąstyti kasdienę mūsų aplinką, tokią įprastą, bet patogią ne visiems, bet ir imtis realių darbų. Pavyzdžiui, kaip neįgaliesiems padaryti prieinamą kultūros paveldo objektą, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotus Kauno menininkų namus? Pasirodo, galimybių tikrai yra.
Kiemo galerija
Prieš keliolika metų į vieną E. Ožeškienės g. kiemų atsikraustęs Vytenis Jakas pasigedo bendrystės su kaimynais ir… ją sukūrė. Iš pradžių ant sienų perkėlė čia prieš karą gyvenusių žydų portretus, o tada… na, Kiemo galerija – vienas lankomiausių turistinių objektų Kaune!
Nuotr. aut. Darius Petrulis
„Fluxus Labas!“
Viena margiausių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programų vieną po kito iš letargo miego budina Kauno mikrorajonus ir Kauno rajono gyvenvietes. Vieni lipdo mozaikas, kiti gamina birbynes, treti mezga antklodes, ketvirti daro jogą, o kuo įdomus jūsų rajonas?
„Kaunas 2022“ Netikėtumų festivalis
Ar esate kopęs į Parodos kalną sėdėdamas kirpėjo kėdėje, kol jums trumpina barzdą? Tai – tik vienas iš šimtų netikėtų būdų pasiekti Žaliakalnį, išbandytų vasarą vykusio Netikėtumų festivalio metu. Daugelį stereotipų sujaukęs renginys tapo šimto jaunuolių stovyklos Kaune ir Kauno rajone kulminacija, pradžiuginusia visą miestą.
Šančių bendruomenės opera „Kopūstų laukas“
Jei 2017 m. Šančines rajono bendruomenė šventė gatvės parade, kuriame grojo net autobusai, tai 2018 m. visus metus buvo kuriama tikra, smagi, įtrauki, nuoširdi bendruomenės opera. Jos pristatymas sutapo su kasmete Kalėdų švente prie balzaminės tuopos, augančios bendruomenės pastangomis suvešėjusiame Kopūstų lauke. Nuotr. aut. Darius Petrulis
Kūrybinės bendruomeninės platformos „Be sienų“ ir „Mažosios istorijos“
Aktualių parodų erdvė Kauno paveikslų galerijos III aukšte suburia ne tik kuratorius ir menininkus, bet ir miesto bendruomenes, kurios atsineša savo istorijas. Praėjusią vasarą iniciatyva užaugo iki išskirtinės architektūros lauko paviljono „Be sienų“, dar labiau išplėtusio atviro bendruomenei meno sąvoką.
„Kitas Kinas“
Tai edukacinė platforma, pristatanti ir apžvelgianti plačiai auditorijai menkai pažįstamus filmus, įdomesnes nepriklausomo kino apraiškas ir kūrėjus, veikiančius industrijos paribiuose. Kauno menininkų namuose paprastai vykstantys kino seansai šiemet užaugs iki parakino festivalio.
„Ekskursas“
Tai šie architektūros entuziastai padėjo pakeisti nusistovėjusį stereotipą, kad ekskursijos tinka tik būnant moksleiviu, ir dar svetimame mieste. Net užkietėję kauniečiai stebisi, kaip „Ekskursui“ pavyksta atrakinti TOKIŲ pastatų duris, ir dar prilukštenti TOKIŲ istorijų. Negalime nepaminėti ir su kita šaunia komanda „Gražinkime Kauną“ Mindaugo karūnavimo dienos proga rengiamo ekskursijų festivalio.