Kauno menininkų namai šiemet trečią kartą pakvietė rinkti įsimintiniausią Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyvą (taip pat jau 23 kartą vykdomi ir Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimai). Siūlyti kandidatus galėjo kultūros lauko operatoriai, projektų autoriai ir visi aktyviai kultūra besidomintys entuziastai. Iš surinktų pasiūlymų sudarytas 30 kultūros iniciatyvų, veikusių 2020 m., sąrašas, kuriame pristatomi projektai, sugebėję prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų ir įgyvendinti tiek gyvai, tiek vitualiai. Dabar žengiame į antrąjį rinkimų etapą ir kviečiame iš pateiktų variantų išrinkti įsimintiniausią bei už jį balsuoti virtualiai. Renkantis, kam atiduoti savo balsą, rekomenduojame atsižvelgti į iniciatyvos poveikį įvairioms gyventojų grupėms, bendruomenėms ir prisitaikymą prie pandeminės situacijos.
Balsuoti galima čia
Bendruomeninis-kultūrinis plaukimas „Švęskime Upę!“
Iniciatyva „Švęskime Upę!“ gimė trijoms aktyvioms, skirtingoms bendruomenėms atstovaujančioms moteroms – Romenai, Gitai ir Vitalijai, o idėją realybe pavertė bendram tikslui susibūrę daugiau nei 30 iniciatyvių žmonių, kultūros ir švietimo organizacijų, verslo įmonių. 2020 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais Neries ir Nemuno pakrantėse vykusias veiklas pamatė arba į jas aktyviai įsitraukė daugiau nei 500 žmonių. Iniciatyvos „Švęskime Upę!“ tikslas – skatinti aktyviau įveiklinti upes (jų vandenis ir pakrantes) kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius. Tai ir kvietimas drauge auginti miesto gyventojų sąmoningumą bei pagarbą upėms: kalbėti apie gamtos svarbą miestui ir miesto poveikį upėms; siekti ekologinio tvarumo.
Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ paroda „Didžioji pramonė: „Inkaras“
Paroda, kaip ir „Inkaro“ guminė avalynė, kviečia žingsniuoti mažai pramintu keliu: industrijos istorijoje atrasti naujų spalvų ir prasmių – užmirštų, nubrauktų, išsižadėtų.
Parodos eksponatai – unikalūs kūriniai ir masinės gamybos produkcija – rikiuojasi fabriko konvejerio įkvėptoje ekspozicijoje, sukurtoje „Office De Architectura“ architektų. Šis konvejeris perteikia alternatyvų pasakojimą apie mūsų istoriją ir tapatybę. Pasakojimas sukurtas drauge su buvusiais „Inkaro“ fabriko darbuotojais, menininkais, visuomenės aktyvistais. Paroda tęsia bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ 2017 m. pradėtą industrinės praeities tyrimo ciklą „Didžioji pramonė“, suteikiantį dėmesio ir atminties lauką gausiai buvusių istorinių fabrikų bendruomenei. „Mažosios istorijos“ – pirmoji Lietuvoje bendruomenėms skirta erdvė muziejuje (Kauno paveikslų galerijoje). Čia užmirštos, niekad nepasakotos istorijos tampa muziejuje saugomos atminties dalimi.
Projektas „Drabužių istorijos“
Projektas „Drabužių istorijos“ įvairių paskaitų, susitikimų ir edukacijų metu kvietė sužinoti daugiau apie istorinę madą. Buvo išsamiai apžvelgtos trys pagrindinės temos: „Istorinė mada iki XX a.“, „Mados aukso amžius – tarpukaris“, „Šiuolaikinės tendencijos – tvari mada“.
Pasitelkiant mados tematiką ir aktualizuojant didžiausią Kauno regione meno leidinių fondą, turimą Kauno apskrities viešosios bibliotekos meno leidinių skyriuje, buvo vykdomos edukacinės veiklos ir kuriama inovatyvi ekspozicija – edukacinis baldas „Mados stalčiai“, atveriantis įvairius mados istorijos laikotarpius.
Antrą kartą Kaune ir Kauno rajone rugpjūtį vyko tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ . Šiemet projekto organizatoriai prisitaikė prie pandemijos iššūkių ir pristatė 6 dienų trukmės programą. Vienas festivalio pasirodymų apkeliavo net 8 skirtingus Kauno rajono miestelius ir gyvenvietes. Dauguma spektaklių įvyko gryname ore, o į kitų pasirodymų erdves pažvelgta itin kūrybiškai: komiksų opera nuskambėjo milžiniškame industriniame angare, spektakliai persikėlė į iš lauko stebimą biuro vitriną, daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, Kauno autobusų stoties laukimo salę, kur tapo netikėtu meno nuotykiu keliaujantiesiems. Šie festivalio organizatorių sprendimai leido žiūrovams saugiai mėgautis kultūra.
„Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ rengiamas „Fluxus festivalis“, simbolizuojantis judėjimą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, jau spėjo įrodyti, kad Kauno gyventojai nori prisidėti prie miesto identiteto kūrimo ir mačiūniškai paneigti aukštą elitinį meną. Nelaužant tradicijų ir skleidžiant kultūros decentralizacijos, gyvybingo miesto ir bendruomeniškumo idėją, festivalis buvo surengtas ir 2020 m.
Interaktyvus žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapis
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato atnaujintą ir papildytą žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapį. Išmanusis žemėlapis keturiomis kalbomis leidžia virtualiai aplankyti daugiau kaip 40 kultūros paminklų, pamatyti unikalius archyvinius kadrus, pažaisti interaktyvų žaidimą arba savarankiškai pasivaikščioti po mieste esančius paveldo objektus, naudojantis išmaniąja programėle.
Kauno fotografijos galerija ir šiuolaikinio meno knygynas „Six Chairs Books“ spalio 2–4 d. kvietė jau į antrąjį „Kaunas Art Book Fair“ renginį. 2019 m. pirmą kartą startavusi Kauno meno leidinių mugė, 2020-aisiais atsižvelgiant į pandeminę situaciją, grįžo su nauju ⅔ programos formatu. Visas dėmesys buvo skirtas ne meno leidinių pardavimams, o jų platesniam pažinimui, edukacijai, susitikimams su jų kūrėjais ir svečių iš Lenkijos parodai. Programa tiesiogiai iš Kauno fotografijos galerijos buvo transliuojama „Kaunas Gallery” ir „Six chairs books” paskyrose socialiniame tinkle „Facebook“.
Algimanto Barzdžiaus ir Kauno choreografijos mokyklos fotografijų paroda ,,išŠok” 20-mečio proga
Kauno choreografijos mokykla 20 metų jubiliejų nusprendė paminėti ne salėje, o gatvėse – įvairiausiose miesto vietose šoko pedagogai, kuriuos fiksavo žinomas Kauno fotografas Algimantas Barzdžius. Šios akimirkos sugulė į jubiliejinę parodą „išŠok“, kuri metų pabaigoje veikė Kauno autobusų stotyje. Projekte dalyvavo 12 įvairaus amžiaus choreografijos mokyklos pedagogų. Kiekvienas fotografavosi trijose skirtingose vietose. Fotosesijai buvo pasirinktos įvairios neįprastos lokacijos: gatvė, parkas, požeminė perėja, tiltas, pieva su šieno rulonais, stogas, vitrina, automobilių remonto dirbtuvės ir miesto fontanas.
„Kauno pasakos“ – pačiame miesto centre stebuklingai atsiradusios pasakos apie Kauną ir jo gyventojus. Pasakas sukūrė ir atvaizdavo devyni Kauno menininkai bei kūrėjai, remdamiesi Juliaus Kaupo knyga „Daktaras Kripštukas pragare“. Ši knyga – tai pasakų rinkinys, kuriame persipina filosofinės mintys, humoras, pasakų motyvai, išmintis ir amžinosios vertybės, atgyja Kauno paslaptys ir grožis.
„Auros“ šokėjų kūrybinis karantinas
Įvairios vaizdo įrašų transliacijos Kauno šokio teatro „Aura“ paskyroje, socialiniame tinkle „Facebook“, leido pažvelgti į šokėjų iš Lietuvos ir užsienio gyvenimą karantino metu. Žiūrovai turėjo galimybę virtualiai persikelti į „Auros“ šokėjų namus, pamatyti jų rytinius ritualus, kūrybinius eskizus, sukurtus mini pasirodymus, momentus iš šiuolaikinio šokio pamokų ir repeticijų akimirkas.
Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos 3D spausdintuvu gaminami durų rankenų priedai
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka karantino metu ėmėsi iniciatyvos 3D spausdintuvu, esančiu Girstupio padalinyje, spausdinti priedus ant durų rankenų, kurie leidžia duris atidaryti neliečiant rankenos. Durų rankenos, neabejotinai, yra vienas labiausiai užterštų paviršių. Specialus priedas, montuojamas ant rankenos, leidžia duris atidaryti dilbiu arba alkūnės linkiu – drabužiais uždengta rankos dalimi ir taip sumažinti galimo kontakto su viruso užterštu paviršiumi tikimybę. Už šią veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu biblioteka buvo įvertinta pasaulio mastu. Ši iniciatyva pelnė tarptautinį organizacijos EIFL (Electronic Information for Libraries / Elektroninė informacija bibliotekoms) įsteigtą inovacijų apdovanojimą.
„Kaunas 2022“ kartu su bendruomenių programa „Fluxus Labas“ inicijavo projektą „Kultūra į kiemus“ tam, kad sugrąžintų laukimo jaudulio, plojimų, tiesioginio ryšio su atlikėjais, dalijimosi džiaugsmu su šalia esančiais žmonėmis patirtis. Projekto metu Kauno rajone, daugiabučių kiemuose, vyko profesionalūs pasirodymai, skirti šių kiemų gyventojams. Kiemuose pasirodymus rengė įvairių meno rūšių profesionalai: teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos. Pastarieji pateikė visą žanrų paletę – nuo bardų ir dainuojamosios poezijos iki klasikinės, džiazo, popmuzikos.
Kultūrinis-bendruomeninis projektas „Draugystės menas“
2020 m. rugsėjo mėnesį VšĮ „Saugi pradžia“ kartu su „Kaunas 2022“ pradėjo įgyvendinti projektą „Draugystės menas“. Tai trejų metų projektas, orientuotas į bendruomenę, vietos tapatybę ir dalyvaujamąją kultūrą. Veiklos teritorija – pramonės ir gyvenamasis Kauno miesto rajonas su pagrindine ašimi – Draugystės gatve. 2020-ieji buvo paskirti vietos istorijai. Praėjusių metų tikslas – surinkti kuo daugiau istorinės medžiagos ir žmonių prisiminimų. Tam buvo organizuojamos ekskursijas ir susitikimai su čia gyvenančiais (-usiais) ir dirbančiais (-usiais) žmonėmis. Taip pat projekto iniciatoriai pakvietė fiksuoti šį rajoną per fotopasivaikščiojimus, o su vaikais iliustravo gyvenamąją aplinką ir save joje.
Lietuvos tautinių bendrijų festivalis „Kultūrų sodas“ – vienas didžiausių tautinių mažumų kultūros renginių šalyje, kurį organizuoja Kauno įvairių tautų kultūrų centras. Anksčiau vasarą ir net žiemą po atviru dangumi vykusi tautinių mažumų kultūros šventė, 2020 m. rudenį ne tik sugrįžo į Istorinės LR Prezidentūros Kaune sodelį su dainomis, šokiais, amatais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, ekskursijomis ir kulinariniu paveldu, bet ir sėkmingai persikėlė į internetą, apsilankė įvairių religijų šventovėse, nuotoliniu būdu sujungė įvairių tautybių muzikos atlikėjus, muzikantus ir poetus prieš pat Naujuosius.
Kūrybinė judesio laboratorija su Negalią turinčių asmenų centru „Korys“
„Kauno bienalė”, šią vasarą kartu su vietos menininkais įgyvendinanti tarptautinio projekto „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“) iniciatyvas, baigė dar vieną kūrybinį projektą – choreografų ir šokėjų Manto Stabačinsko bei Vasaros Visockaitės judesio laboratoriją, orientuotą į Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomenę. Projektas tapo atvira kūrybine erdve improvizacijoms, laisvei ir galimybei nevaržomai tapti šokio bendruomenės dalimi, skatinant bendruomenės kūrybinį ieškojimo procesą, atnešusį abipusį tobulėjimą ir naujus atradimus. Projekto tikslas – taikant nuoseklias menines judesio praktikas lavinti negalią turinčių asmenų kūrybiškumą, įtraukti bendruomenės narius į kūrybinius meninius procesus ir pristatyti pasiektus rezultatus visuomenei, skatinti negalią turinčių žmonių įtraukimą į visąvertį gyvenimą ir didinti visuomenės empatijos jausmą. Taip pat auginti šokėjų pasitikėjimą savimi, savo jėgomis ir kūnu, sėti integruoto šokio idėją kitų šokėjų galvose.
„Lizdo“ ir Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienis
Naktinis klubas „Lizdas“, įsikūręs prieš 6 metus, ir Kauno miesto simfoninis orkestras, pradėjęs veiklą prieš 15 metų, šventė savo jubiliejus tą pačią dieną – 2020 m. vasario 7-ąją. Padedant pirmąsias plytas tiltui tarp skirtingų kultūrų, buvo sukurtas neįprastas bendras projektas. Jo metu buvo įrašytos kelios dažniausiai šokių aikštelėse skambėjusių hitų simfoninės versijos. Visa tai sujungė Jokūbo Nosovo šokio improvizacija.
„LRT Klasikos“ vasaros sezono laidų „Pakeliui su vasara“ transliacijų ciklas iš Kauno menininkų namų
Laida „Pakeliui su vasara“ kas antrą savaitę buvo transliuojama iš Kauno menininkų namų. Visi norintieji buvo kviečiami aplankyti laidos studiją, kuri buvo įsikūrusi Kauno menininkų namų skaitykloje, susisiekiančioje su vasaros terasa. Visą vasarą daug dėmesio buvo skirta organizacijos „Kaunas 2022“ veikloms, taigi laidoje buvo kalbų ir apie Kauno modernizmą, ir apie poeziją troleibusuose, ir apie bendruomenių vasaros šventes.
Menininkės Claudia Janke kartu su Šilainių gyventojais sukurta paroda „Kiemų jungtys“
Spalio 14–30 d. Šilainių mikrorajono kiemuose tarp Kuršių, Jotvingių ir Šarkuvos gatvių vyko menininkės Claudia Janke (JK/Vokietija) kartu su vietos gyventojais sukurta lauko paroda „Kiemų jungtys“. Ši paroda – tarsi kūrybinis atsakas į koronaviruso pandemiją, kai esame prašomi išlaikyti fizinį atstumą, kad apsaugotume vieni kitus; kai bendravimas tampa skaitmenizuotas ir ne kiekvienam prieinamas bei kai viešos erdvės, kaip daugiabučių kiemai, tampa labai svarbios. Šilainiuose Claudia Janke darbavosi tris savaites: organizavo kūrybines dirbtuves, fotografavo ir filmavo šilainiškius. Dirbtuvių metu buvo kuriami plakatai su žinutėmis kaimynams, kuriuos šilainiškiai kabino savo languose.
„Muzikinis Kauno gidas: istorinės žydų trajektorijos“
Koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ pristatė išskirtinį projektą „Muzikinis Kauno gidas: istorinėmis žydų trajektorijomis“, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Projektas skirtas įsimintinoms Kauno miesto vietoms, kuriose telkėsi žydų
bendruomenės. Žydų kultūrinis pėdsakas nuo XIX a. pab. iki XX a. vid. palietė Kauno architektūros, literatūros, švietimo, muzikinio gyvenimo sritis, palikdamas mums reikšmingus kultūrinio paveldo ženklus. Visa tai iš dalies formavo Kauno Senamiesčio ir Naujamiesčio
architektūrinį veidą: dalis jų namų ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos mastu yra tapę architektūros paveldo objektais. Šiuo projektu buvo siekiama stabtelėti ties reikšmingiausiais žydų kultūrą reflektuojančiais ženklais, sukuriant skirtingas muzikines trajektorijas, apimančias įvairius Kauno naujamiesčio ir Senamiesčio objektus. Kiekvieną muzikinę trajektoriją sudarė tam tikroje zonoje išsidėstę objektai, kurie pasiekiami muzikine žygiuote, stabtelėjimu ir gido pristatymu. Kiekvienos trajektorijos galutiniame taške vyko koncertai.
Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ ir Kauno bigbendas, dovanodami savo muzikinius pasirodymus, tempo nesumažino visą vasarą ir kvietė miestiečius bei svečius į muzikinius susitikimus gražiausiose Kauno erdvėse. 2020 m. kauniečių pamėgto vasaros koncertų ciklo „Parko muzika“ koncertai sugįžo su triguba jėga, nes prie įprastai šiame koncertų cikle pasirodydavusio „Ąžuolyno“ prisijungė ir Kauno bigbendas bei Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. Pirmieji Ąžuolyno parke prie Kauno miesto simboliu tapusios Stumbro skulptūros koncertų ciklą tradiciškai atidarė orkestras „Ąžuolynas“. Kartu su šokėjomis muzikantai šiam koncertui paruošė naują nuotaikingą programą. Kauno bigbendas šypsotis kvietė liepos mėnesio sekmadienio vakarą labai romantiškoje ir visai neseniai atnaujintoje Kauko laiptų terasoje. Įsimylėjėliai šią vietą jau puikiai žino, o tie, kurie dar čia nėra buvę – turėjo puikią progą apsilankyti skambant džiazui, susiliejančiam su fontano purslais. Į kauniečių mėgiamą Kalniečių parką mėgautis muzika vėl kvietė orkestras „Ąžuolynas“, o rugpjūčio mėnesį Dainavos parke švelniai skambėjo ansamblio „Ainiai“ melodijos.
Parodos Kauno fotografijos galerijos languose
Parodos Kauno fotografijos galerijos languose – antrojo karantino metu kilusi iniciatyva, kurios pagrindiniai siekiai yra kurti unikalų meninį-parodinį turinį, užtikrinant saugų jo pažinimą, ir remti Lietuvos menininkus, puoselėjant jau sukurtą bei skatinant naują jų kūrybą sudėtingu laikotarpiu. Galerija inicijavo du atvirus kvietimus fotografams, kuratoriams, menininkų grupėms teikti siūlymus kūriniams eksponuoti Kauno fotografijos galerijos languose ir langinėse. Vienintelis reikalavimas – kūrybingai išnaudoti galerijos langus ir langines bri taip sukurti parodas, kurias žiūrovai galėtų saugiai aplankyt“ į galerijos langus žvelgdami iš lauko pusės. Per pirmąjį atvirą kvietimą buvo užmegzta bendradarbystė su Romo Juškelio kūrybos fondu. Kauno fotografijos galerijos languose surengta Romo Juškelio (1946-2016) fotografijų ciklo „Žmonės ir manekenai“ (1987-1992) paroda tuo pačiu pavadinimu. Po antrojo atviro kvietimo Kauno fotografijos galerijos languose ir langinėse įgyvendinta jaunosios kartos menininkės Monikos Balu (Balukevičiūtės) (g. 1994) paroda „Garsinė komunikacija“ (angl. „Auditory Communication”).
Tinklalaidė „Kad neliktų tos įtampos“
Karantino metu „Teatrono“ trupė išbandė naują meno formą – taip gimė tinklalaidė (angl. podcast) „Kad neliktų tos įtampos“. Tai buvo siekis atrasti naują dialogo formą, kuri leistų kalbėti apie įvairias temas, kurias analizuoja „Teatrono“ spektakliai. Klausytojus pasiekė po vieną tinklalaidę per mėnesį, kurioje 2019 m. Įsimintiniausiu Kauno menininku išrinktas režisierius Gildas Aleksa ir vienas iš trupės narių pasirinkta tema kalbina svečią. Tarp tinklalaidės svečių sutinkame Gytį Ivanauską, Aušrą Kaminskaitę, Mindaugą Drigotą ir kitus kultūros lauko veikėjus.
Liepos 6–31 d. renkant geriausią poezijos eilėraštį pristatyta interaktyvi kauniečių kūrybos paroda. Balandžio–gegužės mėnesiais vykusiame atvirame kvietime sulaukta beveik 100 autorinės kūrybos darbų tema „Atgimimas”. Komisijai atrinkus 16 eilėraščių, komanda suformatavo juos į lenteles. Kauniečiai ir miesto svečiai 4 savaites iš eilės išvydo kūrinius viešose erdvėse ir traukiniuose maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius, už kuriuos balsavo nuskanavę QR kodą. Festivalį vainikavo kūrybos skaitymų renginys Vienybės aikštėje. Kauniečiams ir miesto svečiams „PUOTA“ suteikė galimybę ne tik domėtis ir skaityti poeziją, bet ir švęsti kultūrą dalyvaujant geriausio kūrėjo konkurse, aplankant ekspoziciją skirtingose miesto lokacijose: Kauno menininkų namuose, kavinėse „Kultūra“ ir „Chaika“, bare „Godo“ bei kavinių tinklo „Caffeine“ taškuose.
Projektas „Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“
Projekto „Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ siekis – supažindinti vaikus ir jaunimą su Kauno ir Vilniaus modernizmo paveldu interaktyviomis lego dirbtuvėmis. Šiose dirbtuvėse lankytojai gilino žinias apie Kauno tarpukario modernizmo bruožus, bandė juos atkurti naudodamiesi lego modelių programa „Studio 2.0”. Užsiėmimuose buvo akcentuojami tokie modernistinės architektūros elementai: apvalūs langai, suapvalinti kampai, ritminga vertikalių ir horizontalių linijų sąveika, simetriškų ir asimetriškų pastatų fasadų dizaino principai. Dalyviai buvo skatinami įgytas žinias pritaikyti ir praktiškai, kartu buvo puoselėjamas jų kūrybiškumas, lavinami erdvinio mąstymo įgūdžiai.
Projektas „Šilainių rūšių ralis“
Šilainių rūšių ralis – bendruomeninė edukacinė iniciatyva, kurios metu su gamtininku Tomu Pociumi ir ornitologu Mindaugu Kirstuku kauniečiai tyrinėjo Šilainių aplinkos biologinę įvairovę – ieškojo ir fotografavo įvairias augalų ir gyvūnų rūšis, stebėjo naktinius drugius bei sužinojo neįtikėtinų faktų apie kaimynus šikšnosparnius. 2020 m vasarą vykusiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei 100 mažų ir didelių tyrinėtojų, o dar kiek prisijungė nuotoliniu būdu naudojant „iNaturalist.org” mobiliąją programėlę. Kauno tvirtovės VIII forto teritorijoje buvo atliktas 611 stebėjimų ir identifikuotos 248 rūšys. Pasirodo, Šilainių mikrorajone knibždėte knibžda nuostabi biologinė įvairovė, tereikia būti šiek tiek dėmesingesniems, kad tai pamatytume, o atrasti taip gera ir smagu!
Šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ atidarymas
Scenos menų komanda „Teatronas“ kasmet su festivaliu „Cirkuliacija“ migruodama po skirtingus Kauno mikrorajonus nusprendė, kad laikas šiuolaikiniam cirkui ilgam įsišaknyti Kauno miesto kultūriniame gyvenime. Spalio mėnesį duris atvėrė naujas šiuolaikinio cirko centras pavadinimu „Cirko Sapiens“, kuris siekia ugdyti vaikus ir jaunimą šiuolaikinio cirko srityje: vykdyti tęstinę mokymosi programą ir tobulinti fizinius, kūrybinius bei kognityvinius vaikų gebėjimus. Šiuolaikinis cirkas yra demokratiška meno forma, kurios neribojama amžius ar sugebėjimai, kuri puikiai papildo kasdieninį gyvenimą ir kultūrinį lauką. „Cirko Sapiens“ kviečia mokytis bendrųjų cirko įgūdžių, akrobatikos (stovėjimo ant rankų, porinės ir šokio akrobatikos, piramidės), oro akrobatikos (šilko juostos, virvė, trapecija) ir žongliravimo, taip pat kinų stulpo (chinese pole) bei ėjimo lynu disciplinų.
2020 m. rudenį Kauno gyventojai buvo kviečiami į gamtines žvalgomąsias ekspedicijas po mažuosius miesto upelius, siekiant giliau susipažinti su šiais urbanistiniais miesto užkampiais. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, kurios driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis ir jų slėniais. Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko įvairius upėse randamus gamtinius bei žmogaus veiklos objektus (artefaktus), be žodžių atskleidžiančius miesto, žmonių ir gamtos tarpusavio santykį.
Virtualusis eksperimentinės muzikos ir videomeno festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“
Gegužės 14–liepos 2 d. Lietuvoje ir pasaulyje suskambėjo eksperimentinės muzikos garsai. Pandemijos transformuotas festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“ kėlėsi į virtualiąją erdvę, kur Lietuvos ir Japonijos menininkų garsai pasipildė Tado Stalygos ir Albino Liutkaus kurtais kadrais. Pasauliui sustojus, užsivėrus sienoms, gyvi pasirodymai pavirto į šešių dalių audiovizualinį kūrinį, kurio centru tapo Sugiharos namų muziejus. Šio muziejaus balkonuose, kambariuose, koridoriuose, laiptinėse ar kiemuose suskambėti turėję japonų Sugai Ken, Tujiko Noriko, Masahiro Takahashi, lietuvių Žygimanto Kudirkos, Pijaus Džiugo Meižio bei Dariaus Čiutos garsynai persikėlė į virtualiąją erdvę. Festivalio metu publiką kas savaitę pasiekė nauja „Corpi Sonori“ dalis, kurią ir dabar galima pamatyti bei išgirsti renginio socialinių tinklų paskyrose.
Festivalis „Cirkuliacija“ 2020
Birželio 6–14 d. šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ į Kauną grįžo nauju formatu ir kvietė žiūrovus į virtualiuosius susitikimus. 2020 m. festivalio tema „Private Zone“. Nors pagrindinė programa buvo perkelta į kitus metus, šiais metais buvo akcentuojami ir nepamiršti du festivalio aspektai: edukacija bei bendravimas. Kasmet vis kitoje miesto vietoje vykstantis renginys šiemet dėmesį skyrė Vilijampolei. Festivalio metu vyko virtualieji seminarai, kurie buvo skirti menininkų kvalifikacijai kelti ir naujiems įgūdžiams lavinti. Per dvi savaites dalyviai numatytomis dienomis dalyvavo vaizdo konferencijose, o po jų turėjo įgyvendinti įvairius individualius praktinius pratimus. Virtualiuoju būdu atlikėjai bendravo su lektoriais, buvo vykdomos diskusijos ir mėginimai susieti savo tyrimus su tam tikromis Vilijampolės vietomis. Birželio 6 ir 14 d. edukacijos proceso rezultatai – meninės intervencijos – buvo rodomos Vilijampolės mikrorajone.
Festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“
Vitrum 2020 Pulsas – tai aštuntasis tarptautinis stiklo meno festivalis, vykęs spalio 7–gruodžio 13 d. Kaune ir Kauno rajone. Šįkart festivalis ragino pažvelgti į (ne)skaidrumą ir iššūkių įveikimą tada, kai žmogus yra stumiamas už savo galimybių ribų. Parodoje „Aštri stiklo briauna” per įvairius šiuolaikinio meno kūrinius buvo žvelgiama ne tik į stiklo savybes, bet ir į iššūkius, pasipriešinimo formas atskirties ir kontrolės sąlygomis. Atviro kvietimo paroda „Skaidri erdvė” įtraukė 20 autorių, kurie naujausiuose savo darbuose žvelgė į erdvę ir individą. Festivalį papildė Lino Kutavičiaus šviesos instaliacija mieste, karšto stiklo pasirodymai, edukacinė programa ir turai, kurie vėliau persikėlė į virtualiąją erdvę. Kas trejus metus vykstantis tarptautinis festivalis į Kauną atveža neregėtų menininkų kūrinių, siekia reprezentuoti stiklo meną ir jo tendencijas, kaskart permąstyti vis kitą stiklo medžiagos savybę tiek materialiąja, tiek konceptualiaja prasme.