Projektas „DeMo“ kviečia susipažinti su menininkėmis, jų darbais ir kurti dekoduojant modernybę
2021 06 25
Kauno menininkų namų (KMN) rezidencijų mainų projektas "DeMo" kviečia susipažinti su šiemet vizituojančiomis menininkėmis ir jų darbais. Programa nusidrieks per vasarą, pirmąjį rudens mėnesį ir baigsis spalį.
"DeMo" ("Dekoduojant modernybę") – jau antrus metus vykstantis Kauno menininkų namų meno rezidencijų mainų projektas kartu su Derry~Londonderry šiuolaikinio meno centru (Šiaurės Airija), Nicos rezidencijų programa "thankyouforcoming" (Prancūzija), Novi Sado kultūros centru LAB (Serbija) ir kitais partneriais. Mainų rezidencijos "DeMo" – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" programos dalis, skirta meno ir kultūros saitams plėtoti. Ji kviečia menininkus, kuratorius, kultūros lauko tyrėjus, įvairius tarpdisciplininius kolektyvus atlikti tyrimus apie modernybės vystymosi procesus ir eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose.
Modernybės sąvoka dažnai siejama su gana aiškiomis geografinėmis sienomis ir jas vis dar sunku išplėsti, neapsiribojant Vakarų Europos ekonominiais ir kultūriniais centrais.
Anot programos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės, rezidencijos programa / projektas "DeMo" – tai pasiūlymas menininkams eksperimentuoti su kelių modernybių idėja. Kuratorė kviečia neapsistoti ties viena modernybės sąvoka, kuri dažnai už centro ribų yra pateikiama kaip siekiamybė, sutelkiant dėmesį į tai, kaip modernumas buvo aktualus skirtingoms šalims ir skirtingiems laikams.
"Man terminas "modernybė" yra įdomesnis nei "modernizmas" – manau, kad modernybė apima daug daugiau ir yra susijusi su visais industrializacijos aspektais, įskaitant tokias sąvokas kaip rasė, klasė, tautybė, taip pat globalizacija, kapitalas ir kt. Aš kritiškai vertinu progresyvų (monolitinės Vakarų modernumo idėjos) pasakojimą, todėl mane domina lyginamieji metodai ir dekolonijinis kontekstas, siekiant suprasti ir pripažinti įvairias istorijas, laikantis labai kritiško požiūrio į nacionalizmo, pranašumo ir hierarchijų koncepcijas", – sako A.Bagdžiūnaitė.
Projekto metu modernybei išsluoksniuoti pasitelkiamos įvairios meninės tyrimo metodologijos, kurios atsiskleis pranešimų, paskaitų, parodų, performansų arba objektų viešose erdvėse pavidalu.
Egzistavimo ribos
Šią vasarą numatytose rezidencijose dalyvaus menininkės iš Serbijos ir Prancūzijos, kurios buvo atrinktos per du atvirus kvietimus.
Pirmasis kvietimas, skirtas kūrėjams iš Serbijos ir Lietuvos, kvietė teikti paraiškas projektams, termino "existenzminimum" (minimalus išgyvenimas) kontekste. Žodis "existenzminimum" – architektūrinis apibrėžimas, vartojamas po Pirmojo pasaulinio karo žmogaus patogaus ir prieinamo būsto poreikiams nusakyti. Temą konceptualiai nulėmė dabartinis nestabilumas ir pandeminė krizė, išryškinusi mūsų egzistavimo ir Vakarų modernybės ribas. Šią temą nagrinės ir birželio pabaigoje savo projektus Kauno publikai pristatysiančios menininkės Marija Markovic ir Marija Krstic.
Kurdama M.Krsitic pasitelkia patirtį, įgytą kuriant radijo dokumentikos laidas ir režisuojant pastatymus lėlių teatre. Kūrėja dirba su savo asmeninėmis dilemomis ir istorijomis, kurios vėliau virsta kūno judesio performansu ar šiuolaikinio cirko spektakliu. Rezidencijos metu M.Krstic analizuoja santykį tarp miesto ir kaimo – dviejų viena kitai priešingų šiuolaikinio gyvenimo koncepcijų.
Kita kūrėja iš Serbijos, Marija Markovic, savo kūrybinėje veikloje naudojasi įvairiausiomis priemonėmis – nuo grafikos ir videodarbų iki meninių instaliacijų. Juose menininkė dažnai nagrinėja, kaip žmones veikia jų pačių sukurtos normos ir aplinka. Rezidencijos metu M.Markovic nagrinėja minimalius reikalavimus gyvenimo sąlygoms klimato kaitos kontekste.
Bendrystės dvasia
Antrasis atviras kvietimas pavadinimu "Esprit Collectif" (liet. k. kolektyvinė dvasia) kvietė menininkus iš Viduržemio jūros pakrantės regiono Prancūzijoje siūlyti projektus, kuriuose atsispindėtų bendruomeniškumo ir kolektyvinio solidarumo tematika.
Prancūzijos atstove buvo pasirinkta Beatrice Celli, kuri viešės Kaune ir dalysis savo kūrybiniu procesu liepos mėnesį. B.Celli, kurdama skulptūras, performansus ir instaliacijas, jungia skirtingus mitus ir tradicijas. Pastarųjų jos darbų dėmesio centre – apleistų viešų erdvių ir primirštų istorijų atgaivinimas. Rezidencijos metu prancūzų menininkė vykdys tyrimų projektą apie lietuvių tautosaką, ypatingą dėmesį skirs Velnių muziejui.
Renginių ciklą vainikuos rugsėjį vyksianti menininkių Gintės Reginos (Lietuva) ir Niamh Seanos Meehan (Šiaurės Airija), kurios vasario mėnesį rezidavo šiuolaikinio meno centre Derry~Londonderry, Šiaurės Airijoje ir Kauno menininkų namuose bendra paroda.