Nepadorūs vakarai. BMW ▞ Paroda „Lepus“
Mano akys pripratusios prie šešėlių, prie trapumo, prie nuolatinio budrumo. Todėl, kai žiūriu į vyro kūną, nematau marmurinio idealo. Matau odą, kurioje telpa laikas. Matau venas, kurios pulsuoja nuovargiu, ir raumenis, kurie kartais labiau primena iškreiptą šokį nei jėgos įrodymą.
Stebiu ir intymius buvimo kartu fragmentus, ir nuplėštas kaukes, kuriomis vyrai dengia savo trapumą. Vis randu pėdsakų, kuriuose įspausta ironija, o kitur – švelnumas, kuris gali būti daug stipresnis už bet kokį raumenį.
Iš mano perspektyvos vyro kūnas nėra nei idealas, nei paslaptis – jis yra žemėlapis, kuriame pažymėtos kovos dėl jautrumo ir pralaimėjimai.
Jūsų,
lepus (lot. k. – kiškis)
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Spalio 14 d. 18 val. Kauno menininkų namų programoje „Nepadorūs vakarai. BMW“ – dviejų menininkių, Snieguolės Michelkevičiūtės ir Gerdos Paliušytės, parodos Lepus atidarymas netikėtoje erdvėje Žaliakalnyje, Zanavykų g. 25B. Labai arti Žaliakalnio turgaus esanti erdvė – kažkada buvusio aktyvaus miesto turgaus dalis. Šiuo metu gali atrodyti, kad turgus ir jo apylinkės išgyvena tam tikrą tranziciją, štilį, bet ir toliau išlaiko bendruomenės susitikimų vietos funkciją, kuri labai svarbi ir šios parodos kontekste.
Paroda veiks iki lapkričio 25 d. IV–VII: nuo 15 iki 19 val. Zanavykų g. 25, Kaunas. Parodos lankymas nemokamas.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Parodoje susitinka du skirtingi, bet į vieną perspektyvą susiliejantys žvilgsniai. Snieguolės Michelkevičiūtės ir Gerdos Paliušytės duetas nėra nuspėjamas ar savaime suprantamas tik dėl menininkių pasirinkimo fiksuoti išskirtinai vyrų* kūnus. Šiuo atveju, kad atskirti du labai savitus žvilgsnius pasitelkiamas žodis lepus, kuris lotynų kalboje reiškiantis laukinį kiškį ir lepus kaip būdvardis nusakantis lėtą, trapią, besimėgaujančią būseną.
Kiškis labiau priskiriamas Snieguolės Michelkevičiūtės santykiui su vaizduojamuoju. Beveik tris dešimtmečius kurtas ir pildytas žymiausias Snieguolės Michelkevičiūtės ciklas „Moteris apie vyrus“ rodo pačias įvairiausias santykio su vaizduojamuoju formas, kur rasime susimąstymo, įsijautimo, ironijos, paradiškumo ir demaskavimo. Per ilgus metus menininkė rinkosi skirtingus kūnus, kurie jai buvo artimi arba pasitikėjo Snieguolės žvilgsniu. Kūnai su nematomais modelių veidais Snieguolės Michelkevičiūtės fotografijose gali išsitęsti iki taško, kuriame gyvūniškumas ir žmogiškumas susipina ir tampa vienas kito variacija. Bet kiškis čia nebūtinai bailus, išsigandęs savo atvaizdo, o kaip tik ramus ir nebijantis savo kitoniškumo.
Tuo tarpu išryškinti arba vos įžiūrimi kūnų fragmentai Gerdos Paliušytės fotografijų cikle „Vaikinai ir mėlynos gėlės“ vieni kitus pratęsia sąveikaudami erdvėje kurią galime nujausti kaip labai intymią. Erdvė kaip fonas, kaip vieta lepumui išsiskleisti, Gerdos Paliušytės fotografijose atsiskleidžia kaip labai svarbus lygiavertis veikėjas. Kai kūnai jaučia erdvę – kūnas nebijo sąveikauti su neaiškia, persiliejusia ir plačiai išsidriekusia raudona dėme ar šviesos išdeginta spalvos derme. Svarbu, kad visos dermės kalbėtųsi ir susisiektų taip, kad galėtume pajusti intymų ir jautrų tarpusavio santykį. Taip parodoje lepumas prisijaukina laukinį kiškį (lot. k. lepus), kad galėtume leisti sau pabūti lepiems, atsipalaidavusiems ir atviriems netobulumui arba kitoniškumui.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Parodą kuruoja: Agnė Bandžiūnaitė.
Projekto vizuali komunikacija: Kornelija Zizaitė.
Projektą „Nepadorūs vakarai. BMW“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos apie projektą: kmn.lt/veiklos/nepadorus-vakarai.
