Diskusija apie nekūrybišką stresą

Šį ketvirtadienį, spalio 1 d., Kauno menininkų namuose (KMN) pradedama antroji „Nemigos salono“ ciklo dalis – diskusija, kurios metu bus analizuojami žmonėms primesto laiko vadybos modelio padariniai, kiek visos paros laiko priklauso kūrybai (saviraiškai), ir kaip galima kuo daugiau laiko susigrąžinti arba atsikovoti sau.

Šiandien sunkiai galime atsikvėpti, privalome būti budrūs, produktyvūs ir – vartoti nuolat – nepaisant to, koks dienos laikas, ar kur esame iki tol, kol visiškai palūžtame arba nuolatos jaučiame, kad nepasivejame laiko, kad nepakankamai dar veikiame. Tačiau kai palūžtame, mums sako, kad tai jau yra tik mūsų problema ir nereikėtų apie ją garsiai niekam skelbti. Lietuvoje daugėja straipsnių, pasisakymų apie nerimą, depresinius sutrikimus.

„Kalbant apie laiko trūkumo problemą mes retai susimąstome, kas gali slypėti po pasakymu „neturiu laiko“, dar labiau mane trikdo, kai teigiama, kad to laiko pritrūksta ir miegui. Tada tampi nenutrūkstamo darbo mašina, kuriai nevalia sugesti, o bet kokie gedimai stumia žmones į paraštes ir skurdą“ - teigia „Nemigos salono“ renginių kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė.

Gausesnis kalbėjimas apie tai duoda geresnę galimybę anksčiau gauti pagalbą, kol problema nėra įsisenėjusi, tačiau labai dažnai tai pristatoma kaip labai individuali problema, kurios sprendimas priklauso tik nuo pačio asmens sprendimų. Retai kada yra kalbama, kokios sisteminės normos sukuria labai ribotą saviraiškos ir kooperacijos galimybių lauką.

Spalio 1 d. 18 val. diskusijoje „Ko nori Psichė?“ bus kalbama apie vis dar vyraujančią psichinių ligų stigmatizaciją, kurią sustiprina įvairūs instituciniai ir visuomeniniai kontrolės procesai. Kodėl ir kaip psichiatrinio gydymo ir ligų diagnozavimo procese pažeidžiamos žmogaus teisės? Kodėl socialinės ir psichologinės žmonių problemos susiaurinamos iki psichiatrinių diagnozių? Kokias alternatyvas turi pacientas prireikus rimtos pagalbos psichinės sveikatos srityje? Kas nutinka po šizofrenijos diagnozės, su kokiomis problemomis susiduria žmogus gavęs tokią diagnozę?

„Kas man yra stresas, jums gali nebūti stresas. Kiekvienam žmogui tas stresas yra truputį kitoks. Nuo visų tų faktorių sąveikos vystosi psichikos sutrikimai, su jais susijęs ir sveikimo procesas. Labai sunku pasakyti, ar mes atsparūs stresui, nes jis skirtingose situacijose, skirtinguose gyvenimo etapuose yra kitoks. Manau, kad atsparumas stresui yra panašus, tik suveikia tie įvairūs faktoriai“, - teigia gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė ir diskusijos dalyvė Ramunė Mazaliauskienė.

Taip pat diskusijoje dalyvaus: menininkė Dovilė Šimonytė ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos studijų studentė Monika Višnevska. Diskusiją moderuos kuratorė Eglė Mikalajūnė.