Į Kauną atvykstantis japonų kariljonistas Toru Takao: „Apie kiekvieną kariljoną, kuriuo teko groti, galėčiau pasakoti ištisas istorijas“

Kauno širdyje jau septintą kartą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, aplinkines gatves ir aikštes užlies varpų skambėjimas – kariljono muzika: rugsėjo 2 ir 3 dienomis čia aidės tradicinis Tarptautinis Kauno kariljono muzikos festivalis. Tarp kviestinių jo svečių – ir kariljonistas iš Japonijos Toru Takao, kurį į Europą ir kariljono muziką atvedė… vokiečių kalba. 

Mokslus Nyderlanduose baigęs ir šiuo metu Vokietijoje gyvenantis muzikantas didelę savo gyvenimo dalį skiria dvejopai ambasadorystei: iš vienos pusės, kariljono kultūros pristatymui Japonijoje, iš kitos – japoniškojo skambesio ir šios šalies kultūros atspindžiams Europos kariljono muzikoje. Savo pasirodymo metu Kaune jis atliks ne tik Japonijos kompozitoriaus kūrinių, bet ir lietuviško folkloro bei japoniškosios animacijos kompozicijų.

Muzika, persipinanti su kraštovaizdžiu

Gimęs, augęs ir studijas baigęs Japonijoje, 23 metų Toru su kariljonais nebuvo pažįstamas. Nors, kaip pats sako, nuo vaikystės grojo pianinu ir nuo muzikos niekad nebuvo nutolęs, bet apie muzikanto karjerą minčių toli gražu nebuvo.

Vokiečių kalbos bakalauro laipsnį įgijęs jaunuolis tiesiog norėjo pagyventi visiškai kitokioje kultūroje, pasidairyti po pasaulį ir apmąstyti, ką iš tiesų norėtų veikti gyvenime. Taip, atsidūręs Vokietijoje, tapo savanoriu Oberhauzeno mieste, tarptautinėje organizacijoje „PeaceVillage International“, teikiančioje medicininę pagalbą nuo karo nukentėjusiems vaikams.

„Kartą, lankydamasis viename pietinės Vokietijos mieste, pirmąsyk išgirdau kariljono koncertą. Jo metu buvo visiškai uždaryta viena miesto gatvių. Muzika ir kraštovaizdis taip nuostabiai susiliejo ir persipynė, kad paliko man neišdildomą įspūdį. Dar šiandien prisimenu tas akimirkas, kai švelnaus vėjo nešami garsai aidėjo per miestą. Po kariljono koncerto muzikantas, organizatoriai ir klausytojai buvo pakviesti į baro kiemą susipažinti ir pabendrauti. Man tai neabejotinai buvo daugiau nei koncertas, palikęs ryškų prisiminimą ir sudominęs studijuoti kariljono muziką“, – apie pirmą pažintį su gyvenimą pakeitusiu instrumentu prisimena T. Takao.

Pastūmėtas naujai atrastos aistros, būsimasis kariljonistas studijavo grojimą kariljonu ir kampanologiją Utrechto konservatorijoje Nyderlanduose, o vėliau tapo – ir iki šių dienų išliko – aktyviu įvairių tarptautinių kariljono festivalių dalyviu ir svečiu. 

Dar daugiau, Vokietijoje kartu su žmona Katarzyna gyvenantis muzikantas nuo 2012 m. ėmėsi organizuoti reguliarius rečitalius, atliekamus Vokietijos Emericho miesto kariljonu. Netrukus, bendradarbiaujant su vietos gildija ir bažnyčia, šie rečitaliai virto kariljono muzikos festivaliu „Emmericher Glocken Sommer“. Nuo 2017 m. Toru tapo Vokietijos kariljono asociacijos nariu, o 2019 m. kartu su kolega įkūrė Kariljono meno asociaciją Japonijoje, kad paskatintų kariljono muzikos plėtrą ir supažindintų japonus su šio instrumento kultūra.

Kiekvienas pasirodymas pritaikomas įvairialypei klausytojų auditorijai

T. Takao repertuaras ypač platus: jis groja nuo Bacho iki anime ar folklorinės muzikos. Tačiau muzikantas sako, kad tokios žanrinės įvairovės reikalauja pats kariljonas:

„Tai instrumentas, reikalaujantis iš muzikanto groti pačią įvairiausią muziką. Pavyzdžiui, aš galiu groti ištisas Džordžo Geršvino „Žydrosios rapsodijos“ dalis ar šiuolaikinę avangardo muziką, ir čia pat – paprastutes folklorines melodijas. Didžiausias kariljono skirtumas nuo kitų muzikos instrumentų tas, kad jis yra viešoje vietoje ir girdimas ypač plačiai, tiek atėjusiems pasiklausyti, tiek atsitiktiniams praeiviams. Klausytojų ratas ypač margas ir įvairus – nuo vaikų iki senjorų. Tad vieno pasirodymo metu stengiuosi įtraukti labai įvairios muzikos, kuri būtų įdomi kuo įvairesnei auditorijai ir skirtingoms kartoms – noriu sudominti kuo daugiau klausytojų“, – aiškina japonų kariljonistas, prisipažindamas, kad jį patį labiausiai įkvepia šiuolaikiniai, specialiai kariljonui sukurti kūriniai. 

„Menas gimsta tuomet, kai susipina įvairovė. Pristatydamas kariljoną Japonijos kompozitoriams, dirbdamas su jais kuriant naujas kompozicijas šiam instrumentui, ir tuo pačiu grodamas tas kompozicijas Europoje, tikiuosi tokiu būdu paskatinti daugiau kūrėjų ir muzikantų atrasti ir prisijungti prie kariljono kultūros“, – pastebi T. Takao.

„Kariljonai – kaip draugai: neskirstau į geresnius ir geriausius“

Pasak T. Takao, pirmasis vakarietiškas varpas į Japoniją atkeliavo 16 amžiuje – jis iki šiol kabo vienoje Kioto budistų šventykloje. Tuo tarpu pirmasis vakarietiškų varpų rinkinys (nedidelis kariljonas, kurį sudaro mažiau kaip 23 varpai) su klaviatūra buvo pagamintas tik apie 1930-uosius. Iš viso Japonijoje yra du tokie „istoriniai“ nedideli kariljonai.

„Nuo 1980-ųjų iki 1990-ųjų Japonijoje buvo pagaminti dar 3 ar 4 kariljonai. Tačiau šalia jų yra nesuskaičiuojama daugybė kariljonų, kurie skamba automatinio veleno pagalba. Tai rodo, kad japonams vakarietiškų varpų skambesys yra pažįstamas ir patinka. Tačiau, deja, mūsų žmonės neteisingai suprato pačią kariljono esmę ir nusprendė, kad automatinis skambinimas varpais jau gali būti laikomas kariljonu. Tad viena svarbiausių Kariljono meno asociacijos Japonijoje misijų yra ištaisyti šią klaidą ir parodyti, kad tikroji kariljono muzika yra atliekama žmogaus, muzikanto rankomis ir kojomis, o ne užprogramuoto automato“, – apie savo šalies santykį su kariljonu pasakoja muzikantas.

Pats T. Takao per savo kariljonisto metus yra grojęs daugybe įvairių kariljonų skirtingose šalyse. Paklaustas, ar iš visų, kuriais yra tekę groti, galėtų išskirti labiausiai jam įsiminusį ir įstrigusį instrumentą, T. Takao lengvo atsakymo neturi: „Sunkus klausimas. Turiu daug draugų, bet negalėčiau iš jų išskirti kažkurio vieno. Taip ir su kariljonais: galiu papasakoti ištisas istorijas apie kiekvieną, kuriuo teko groti, bet negaliu išskirti to vienintelio“.

„Kaunas japonams yra svarbus miestas“

Kaune muzikantas lankysis pirmą kartą, bet miestas jam nėra nepažįstamas: „Nors prie Kauno kariljono prisiliesiu pirmąkart, tačiau žinau, kad Antrojo pasaulinio karo metais Kaune buvo Japonijos konsulatas, kuriame dirbo ir gyvybes gelbėjo diplomatas Chiune Sugihara. Jau vien tuo japonams Kaunas yra svarbus Lietuvos miestas“.

Tarptautinio Kauno kariljono muzikos festivalio klausytojams T. Takao paruošė įvairiaspalvę programą, kuria tikisi atliepti pačios įvairiausios klausytojų publikos lūkesčius.

2022-aisiais, švenčiant Lietuvos-Japonijos draugystės šimtmetį, T. Takao prašymu Prancūzijoje gyvenantis jo bičiulis kompozitorius Go Okawa sukūrė du kūrinius kariljonui. Pirmą kartą atlikėjas juos sugrojo Klaipėdoje, vėliau Vilniuje. Tad būsimasis koncertas Kaune T. Takao yra tarsi šio projekto uždarymas: „Grosiu Go Okawa kūrinius, naujas japoniškas kompozicijas, Lietuvos liaudies dainas ir japoniškos animacijos anime muziką. Negalime pamiršti dabartinės Ukrainos ir Europos situacijos, todėl sugrosiu keletą kūrinių, skirtų taikai: ukrainiečių liaudies dainą, Barselonos kompozitoriaus Marti Carreras Almar kūrinį ir dainą, pavadintą „Heiwa no Kane“ (Varpai taikai). Originaliai šis kūrinys buvo skirtas atlikti moksleivių ir mokytojų chorui pradinėje Japonijos mokykloje, kurioje lankėsi Chiune Sugihara. Pasirodymą baigsiu dar vienu Marti kūriniu, kuris originaliai yra sukurtas orkestrui ir mobiliam kariljonui. Tad šįkart, vietoje orkestro, paruošėme skaitmeninį pritarimo muzikos įrašą, kuris skambės man grojant Kauno kariljonu“. 

Iš viso per dvi Kauno kariljono muzikos festivalio dienas klausytojai išgirs šešis pasirodymus: be Toru Takao, koncertuos kariljonistai iš Klaipėdos Urtė Krutkevičiūtė ir Vilius Aleinikovas, taip pat Richard de Waardt iš Nyderlandų ir Dina Verheyden iš Belgijos, kauniečiai Raimundas Eimontas (kariljonas), Roberta Daugėlaitė (vokalas/elektronika) ir Marius Paulikas (elektronika), o kariljonistė Austėja Staniunaitytė-Proietta atliks po ilgo laiko vėl skambėsiančius V. Kuprevičiaus ir G. Kuprevičiaus autorinius bei aranžuotus kūrinius kariljonui.

_

Nuotraukos autorius: Ernestas Lylaus