Klausimai pamąstymui: koncertų ciklo NICHE burbule. II dalis

Autorė Erika Urbelevič. Straipnis pirmą kartą buvo publikuotas Lietuvos muzikos informacijos centro internetiniame puslapyje.

Pirmajame tekste apie šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklą NICHE aptariau kuratorių bei atlikėjų tarpdiscipliniškumą. Minėjau, kad visą programą, kuratorių Jūros Elenos Šedytės, Vaido Bartušo bei atlikėjų veiklos laukus šiemet jungia balso tema. Pokalbių metu iškilo įvairių balso temų bei atspalvių: balsas–aktyvistas, bendruomenės balsas, dokumentinis balsas, intermedialus balsas. Jų savininkai – atlikėjai iš skirtingų kultūrinių burbulų: baroko operos, elektroninės šokių muzikos, bendruomenės iniciatyvų, eksperimentinės muzikos, o NICHE klausytojai – ne nišinę muziką puikiai išmanantys, o, pirmiausia, smalsūs žmonės. 

Ruošdamasi šiam tekstui ir kalbindama dviejų NICHE ateinančių renginių gruodžio 12 ir 14 dienomis atlikėjus Natalją Chareckają („Cosmic Bride“), Ugnę Makselytę ir grupę „Plié“, pastebėjau, kad kalba vis nukrypdavo į nišinę muziką, jos pro pirštus slystantį apibūdinimą ir klausimus, kurie kyla kuriant, tiriant bei eksperimentuojant. Tad šis tekstas yra būtent apie klausimus, kuriuos jau nemažai metų sprendžia kūrėjai, tyrėjai ir patys klausytojai: kas yra ir nėra nišinė muzika? Koks muzikos santykis su erdve, aplinka? Koks garsas yra muzikinis, o koks – ne? Kas nutinka garsui, atskirtam nuo konteksto? Ką galima laikyti daina? Tačiau perspėju, kad atsakymų tekste veikiausiai nerasite, jie skirti, kaip sakoma, pamąstymui. 

Nišinė muzika – kas ji nėra?

Bendrai nišinę muziką apibūdinti yra gana sunku ir kiek lengviau pradėti nuo to, kas ji nėra. Renginio organizatoriai, dalyvaudami LRT Opus laidoje „Tarp gatvių“ ir kalbėdami apie nišas sakė, kad Lietuvos kultūra veikia pakankamai aiškiu hierarchijų, kategorijų principu ir tai yra ypač pastebima muzikoje. Pavyzdžiui, veikla akademinėje sferoje itin susieta su institucijų darbu, o tuo tarpu alternatyvieji žanrai skleidžiasi paribiuose. Kalbantis su atlikėja, menininke Ugne Makselyte aptarėme su tuo susijusią nišinės muzikos ypatybę – lyginant su akademiniais ir pop muzikos žanrais, ji dažnai būna finansuojama mažiau. Ugnė pastebėjo, kad nišinė muzika yra itin gaji Kaune, (Kauno menininkų namuose vyksta dauguma NICHE koncertų) kuriame dažnai kolektyvų ir bendruomenių dėka organizuojami renginiai, festivaliai. Grupė „Plié“, paklausta apie tai, kas, jų manymu, patenka į nišinės muzikos stalčių, atsakė, kad nišinė muzika yra viskas, ko į stalčių neįdėsi. Galbūt todėl ji yra tokia „išsibarsčiusi“, ir ne vien Lietuvoje. Tačiau grupės nariai mano, kad tai – gerai, nes stalčiuje visi supanašėtų. 

Praeitame tekste minėjau, kad nišinė muzika gali sietis su kažkuo išskirtiniu, nepažintu. Natalja pastebėjo dar vieną akivaizdžią nišinės muzikos ypatybę – keistumą. Ji prisiminė, kaip jai dalyvaujant Eurovizijos atrankoje komisijos narys pakomentavo jos pasirodymą: „Koks keistas „gabalas…“. Apie keistumą užsiminė ir Ugnė, tik pabrėžė, kad daug kas priklauso nuo klausytojo. Ji ne kartą dėl to paties pasirodymo sulaukė ir pagyrų, ir kritikos. Kritikuojamas dažniausiai „keistumo“ aspektas, laužyti ritmai, kuriuos pastebi žmonės, atėję pašokti. O kiti, atėję pasiklausyti muzikos, tam pačiam aspektui skiria pagyrų. Vadinasi, tai, kas laikoma nišine muzika, priklauso ir nuo požiūrio taško, klausytojo perspektyvos.

Ar nišinė muzika gali tapti „the new mainstream“? 

Pokalbį su Natalja pradėjome nuo studijų, iššūkių jų metu ir jos kūrybinio kelio į dabartinius eksperimentus pradžią. Natalja Klaipėdoje mokėsi džiazo vokalo, ir vėliau, paskatinta draugų, nutarė tęsti studijas Olandijoje. Ji norėjo studijuoti džiazo kompoziciją, tik nebuvo tikra, ar jos sukauptų žinių pakaks. Todėl, dėl visa ko, pateikė dokumentus ir stojimui į vokalą, dėl kurio abejonių kilo mažiau. Paradoksalu, bet į vokalą ji neįstojo, o į džiazo kompoziciją – taip. 

Visgi studijos Roterdame nebuvo lengvos, nes jose dominavo kreditų, modulių rinkimas. Dėstytojai siūlė atidėti dainavimą, lavinti muzikinį raštingumą, užsiimti aranžuotėmis: „Man sakė – tu nenori kurti naujos muzikos, tu nori kurti gražią muziką, taip ir buvo“ – prisipažino Natalja. Po sudėtingų bakalauro studijų jai norėjosi nebeklausyti nurodymų ir savo veiklą vystyti pačiai, tai yra, rasti būdų maištauti prieš studijų reikalavimus, kurti ir atlikti „gražią muziką“. Hagoje Nataljai pradėjus studijuoti magistrą, jai buvo priskirtas erdvinio garso modulis ir jį, po varžančios bakalauro studijų patirties, pradėjo lankyti nenoriai. Tačiau greitai nuomonė pasikeitė, ji susidomėjo erdviniu patyrimu, daug laiko leido su garso inžinieriais bei įsimylėjo erdvinį garsą. Su erdviniu garsu bus susijusios ir jos kūrybinės dirbtuvės gruodžio 13 dieną. Jų metu ji pasidalins savo praktikos įžvalgomis, papasakos apie tyrimus ir kūrybos procesą bei kvies dalyvius išbandyti MIDI sensorinius žiedus, kuriuos naudoja savo pasirodymuose. Tai – technologija, leidžianti valdyti muzikos parametrus horizontaliu, vertikaliu ir kitais rankos judesiais. Jais galima kontroliuoti muzikinius parametrus skirtingose kūrinio dalyse, pavyzdžiui, viena ranka Natalja gali valdyti styginių kvarteto, o kita – balso efektus. 

Po kelių metų darbo, paieškų, tolesnio eksperimentavimo gimė Nataljos sceninis įvaizdis, kurį ji pavadino „Cosmic Bride“. Šis vardas gimė iš Igorio Stravinskio citatos – „Music is the bride of cosmos“ (liet. Muzika – kosmoso nuotaika). Natalja sakė: „Ta citata man paliko didelį įspūdį, pagalvojau, čia tai vardas, norėčiau būti kosmine nuotaka“. Natalja, kaip „Cosmic Bride“, pirmą kartą pasirodė Eurovizijos atrankoje 2021–aisiais. „Cosmic Bride“ nebuvo sukurta specialiai Eurovizijai, veikiau, jai norėjosi vystyti projektą, duoti jam startą, gauti eterio ir Eurovizijos atranka tam buvo puiki proga. Tik, Nataljos manymu, galbūt Eurovizijos atranka galėjo turėti ir neigiamų pasekmių. Ji sako, kad ne kartą mėgino aplikuoti į įvairius atvirus šaukimus Lietuvoje, bet kvietimo koncertuoti nesulaukė. Ji svarsto, ar nebuvo kviečiama dėl dalyvavimo Eurovizijoje ir „pop–ambicijų“. Visgi, savo muziką ji laiko nišine ir sako: „Man atrodo, kad nišinė muzika šiuo metu turi daug potencialo tapti „the new mainstream“, atrasti platesnes auditorijas“. 

Ar visi garsai yra muzikiniai?

Ugnė į NICHE renginius taip pat atvažiuoja iš užsienio – iš Kopenhagos, kur Ritminės muzikos konservatorijoje ji studijuoja muzikos kompozicijos magistrą. Jos patirtis studijuojant užsienyje kiek skiriasi nuo Nataljos, nes studijų metu dėstytojai skiria didelį dėmesį meninei saviraiškai, jos gilinimui, o kiek mažiau dėmesio – konvencinėms technikoms. Jie nesistengia uždaryti, riboti, o kaip tik studentams padeda atrasti kūrybinį potencialą ir savitumą. 

Ugnės, kaip ir daugelio nišinių atlikėjų, kūrybinis laukas – platus. Po muzikos technologijų studijų KTU viena iš jos veiklos krypčių dabar yra elektroninė šokių muzika, kurią ji dažniausiai groja vakarėliuose ar koncertuose, vietoj sintezatoriaus naudodama koliažą. Taip pat ji dirba su garsovaizdžio kompozicija, ambient muzikos projektais, lauko įrašais, site–specific menu. Ji turi patirties ir folklorinėje muzikoje, dainavime, todėl jos kūryboje – daug vokalinės improvizacijos. Balsą ji naudoja sirtingai, kartais dainuoja, balsu naudojasi kaip instrumentu, o kartais ji pritaiko įvairiais būdais modifikuotus balso įrašus. 

Ugnę labiausiai domina žmogaus patirtis aplinkoje, todėl jos veiklos lauke dominuoja lauko įrašų rinkimas. Ugnė muzikalizuoja aplinkos garsus, kuria muzikinius koliažus, apmąsto tradicinį skirtumą tarp muzikinių ir nemuzikinių garsų, apversdama jų reikšmes ir ieškodama muzikalumo, pavyzdžiui, industrinėje aplinkoje. 2023–iaisiais metais Ugnė kartu su kuratore, tyrėja Agne Bagdžiūnaite, sukūrė garsovaizdį parodoje „Moterų balsai. Istorijos iš Kauno tekstilės industrijos“. Parodoje buvo tyrinėjami Kaune dirbusių tekstilės darbuotojų moterų gyvenimai. Buvo surinkta daug dokumentinės medžiagos, interviu, iš kurios vėliau buvo kuriama garsinė instaliacija, eksponuojama kartu su kitais objektais. Garsovaizdis buvo sudarytas iš interviu ištraukų, su muzikiniais intarpais, koliažais, industrinės aplinkos garsų detalėmis, per kurias buvo atskleidžiama žmogaus patirtis sovietmečiu. 

NICHE renginyje Ugnė gros improvizacinę elektroninę muziką, kurios metu susipins pasikartojantys vokalo elementai, šokių muzika bei lauko įrašai. 

Ar jie tikrai žino, ką daro?  

Gruodžio 12 d., kartu su „Cosmic Bride“, NICHE renginyje pasirodys ir grupė Plié. Tai – šešių muzikantų grupė, kurios nariai susijungė iš skirtingų laukų: akademinės bei elektroninės kompozicijos, metalo, garso režisūros, punk, klasikinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos. 

Klausantis Plié sunku apibūdinti jų stilių. Atrodo, kad jų muzikoje daugiau dėmesio skiriama eksperimentui, o ne kompoziciniams elementams. Pati grupė, paklausta apie savo kūrybinį procesą, atskleidė netradicinius darbo metodus ir kitokį požiūrį į grupinę kūrybą: „Kūrybos procese negrojame kartu, dažniausiai operuojame atskirai. Labai daug galvojame ir po to kalbamės. Iš esmės eksperimentas gaunasi tada, kai kuriame kompleksišką kompozicinę (bet kokio lygmens, nuo formos iki aranžuotės) problemą ir tada bandome ją išspręsti. Dažniausiai sprendimo būdai ir būna eksperimentiški, todėl, kad problema neturi vieno gero sprendimo“. 

Klausantis tiek pirmojo albumo „Never Took Place“ (2021), tiek antrojo „We Know Exactly What We're Doing“ (2024) laužytų ritmų, kriptinio teksto ir žiūrint sapniškus video klipus norom nenorom susimąstai apie muzikos sampratą – kas yra daina, kokie jos parametrai, kas gali būti jos kūrėjas? Grupė, pati, atrodo, daug dėmesio skiria šių klausimų apmąstymui, reflektavimui tarpusavyje: „Mums patiems sunku įvardinti, kas esame. Mūsų apibūdinimas nuolat keičiasi. Atrodo kad beveik kas mėnesį keičiasi suvokimas apie tai, ką mes čia darome. Mūsų procesas siaubingai preciziškas ir varginantis, nes esame per daug savikritiški. Gal dėl to ir neskubame leisti naujos muzikos“.

Galbūt klausimų kėlimą, koncentruojantis ne į atsakymus, o į paieškos procesą, galima įvardinti kaip bendrą nišinės muzikos menininkų bruožą. NICHE renginiai yra išskirtiniai būtent todėl, kad juose sukuriama erdvė abejoti, patirti, nustebti ir tai daroma nesilaikant griežtų hierarchijų, suteikiant laisvę eksperimentuoti, įtraukiant klausytojus į skirtingas patirtis. Taigi, kaip minėjau, šiame tekste atsakymai taip pat nėra svarbūs, nes įdomiausias nišinės muzikos bruožas – nuolatinis kūrybinis kismas, o atsakydami į klausimus jam nepaliktume vietos. 

NICHE
Šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklas

PROGRAMA

Kauno menininkų namuose:

Spalio 31 d. || Grupės „Edgy Palates“ ir Mike McCormick koncertas, performansas „Casta Diva“ (režisierė G. Štiormer, kompozitorė K. Lebedytė, įvaizdis V. Jasulaitytė, atlieka V. Bartušas)
Lapkričio 21 d. || Kultūros komplekso „Sodas2123“ bendruomenės choras, Justina Mykolaitytė
Gruodžio 12 d. || „Plié“, „Cosmic Bride“
Gruodžio 13 d. || „Cosmic Bride“ kūrybinės dirbtuvės

SODAS 2123:

Gruodžio 14 d. Ugnė Makselytė (aka Davai Bėgam), Sarmata, Jūra Elena Šedytė

Visi ciklo koncertai nemokami.

Programos kuratoriai: Jūra Elena Šedytė, Vaidas Bartušas
Projekto vadovas: Edvinas Grinkevičius
Komunikatoriai: Skaistė Kaurynaitė-Beniušė, Darius Matonis
Dizainerė: Kornelija Zizaitė
Projektą lydinčių straipsnių autorė: Erika Urbelevič
Videografas: Mikas Zabulionis
Projekto partneriai: Lietuvos muzikos informacijos centras, Kultūros kompleksas „Sodas2123“, VšĮ „Vokalinio meno tinklas”

Projektą organizuoja: Kauno menininkų namai
Projektą dalinai finansuoja: Lietuvos kultūros taryba