Mokumentai „– kaip mokomės realybės?“

Kauno menininkų namai (KMN) jau šį trečiadienį, rugsėjo 9 d., pradeda naują programą „Mokumentai“. Tai – projektas, skirtas videomeno ir kino filmų, analizuojančių skirtingas realybes bei jų konstravimą, sklaidai. Iš viso laukia keturios peržiūros su diskusijomis ir pristatymais rugsėjo ir spalio mėnesiais. 

Visų peržiūrų, diskusijų ir pokalbių metu bus vystoma viena siužetinė linija apie vienos tikros tiesos negalimumą. „Mokumentų“ programos filmuose problematizuojamos dirbtinės tikrovės sampratos, filmų montažas, technika ir naratyvai atskleidžia kapitalizmo ir globalizacijos užkulisius jūroje, išryškina užmirštus vėlyvojo sovietmečio queer moterų gyvenimus, permąsto Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Tik demaskuojant objektyvumo iliuzijas įmanoma priartėti prie sąžiningo tikrovės - kaip  įvairios, nenuoseklios, dažnai nuviliančios ir net bjaurios - vaizdinio.

Mokumentikos (angl. mockumentary) žanras iškilo kaip kritiškas atsakas į dokumentikų – filmų, siekiančių kaip įmanoma tiksliau atspindėti tikrovę – išpopuliarėjimą 60-aisiais. Dėl išrastų patvarių, lengvų ir patikimų kamerų jauni režisieriai pradėjo filmuoti kadrus už scenos ribų, taip priartindami žiūrovą prie žiūrimo objekto realybės. Mokumentikos mus kviečia atrasti ir įvertinti intymų ryšį ne tik tarp objekto ir žiūrovo, bet ir tarp objekto, jį vaizduojančio režisieriaus, bei pasirinkto vaizdavimo būdo. Dviem „Mokumentų“ ciklais KMN kviečia sulieti atskirtį tarp tikrovės ir fikcijos, dokumentikos ir videomeno bei patyrinėti kaip atvaizduojama tikrovė tampa konstruojama istorija. 

„Šiandien labai dažnai susiduriame su klausimais apie tiesos klastojimą. Mokumentika tiesiogiai siejasi su tikrovės inscenizacijomis, bet labai dažnai tos inscenizacijos sukelia daug daugiau klausimų apie patį istorijų konstravimą, todėl, pasirinkusi tokį programos pavadinimą aš norėjau pabrėžti santykio tarp įvairių naratyvų konstravimo metodų svarbą. Man svarbu parodyti, kad menininkų kuriami naratyvai mums gali padėti kritiškai žvelgti į mums nuožmiai primetamą pasakojimą“, – teigia programos „Mokumentai“ kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė.

Pirmasis ciklas – „Anoniminis kaip asmeninis/politinis“

Pirmąjį ciklą sudarys dvi peržiūros, trys filmai, ir po jų vykstančios diskusijos, kurių metu bus reflektuojama kaip anoniminiai vaizdai tampa autoriniais pasakojimais su konkrečiomis politinėmis žinutėmis. Rugsėjo 9 d. Kauno menininkų namuose 19 val. rodomas Allano Sekulos ir Noelio Burcho filmas-esė „Pamiršta erdvė“ (2010) atkreips dėmesį į globalizaciją ir jūrą, kaip „užmirštą mūsų modernumo erdvę.“ Drauge su kamera keliaujama krovininiais laivais, traukiniais ir sunkvežimiais, klausomasi darbininkų, inžinierių, planuotojų ir politikų tam, kad išsklaidyti suskaitmeninto globalaus kapitalizmo sukurtą įsivaizduojamą atstumą tarp vartotojo ir produkto. Vartotojams lengva atsiriboti nuo materialių gamybos bei transporto procesų ir užmiršti jūros bei joje dirbančių žmonių vaidmenį globalios industrializacijos procesuose. „Pamiršta erdvė“ siekia šiuos mitus išsklaidyti ir sugrąžinti mus iš kibernetinių post-industrinių iliuzijų. Filmą ir jo autorius pristatys filosofas ir sinefilas Povilas Dumbliauskas.

Rugsėjo 16 d. 19 val. Kauno menininkų namuose nepriklausoma režisierė iš Ukrainos Svitlana Shymko ir lyčių teoretikė Galina Yarmanova atkreips dėmesį į užmirštas Rytų Europos istorijas trumpametražiniame filme “Nuostabūs Metai” (2018). Net praėjus keliems dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, Ukrainoje seksualinės mažumos vis dar nesulaukia taip ilgai reikalauto išsilaisvinimo. Remdamosis Lvovo Vidurio Rytų Europos istorijos centro archyvine vaizdo medžiaga ir interviu ištraukomis iš tyrimų projektų, Shymko ir Yarmanova sujungia queer moterų gyvenimus iš dviejų skirtingų erų, taip praturtindamos diskusiją apie šiandienos situaciją.

Tą patį vakarą, pirmąjį ciklą užbaigs Domanto Vildžūno kūrinys „Tikro garso filmas“ (2010). Tai - filmas apie laiką, Lietuvoje romantizuotai atmenamą kaip atgimimą – nepriklausomybės atgavimą su mitingų miniomis, šūkiu „Lie-tu-va“, plazdančiomis trispalvėmis bei dainuojančiąja revoliucija. Baltijos Kelią menanti žmonių grandinė iki Baltarusijos, dygstančios nacionalistinės partijos Lietuvoje simbolizuoja tam tikrą sugrįžimą prie „geresnių laikų“, kai dar buvo galima viltingai ir naiviai tikėtis šviesesnio rytojaus. Vildžiūnas kviečia į šiuos prisiminimus pažvelgti kitu – mažiau iškilmingu, blaivinančiu – kampu, taip kviesdamas kritiškiau įsivertinti tautos kaip „įsivaizduojamos bendruomenės“ kūrimo procesus.

Diskusiją apie didžiųjų ir mažųjų naratyvų skirtumus ir jų konstravimo metodologijas po peržiūrų ves filosofijos dėstytoja Jurga Jonutytė ir jaunimo darbuotoja, visuomenininkė Viktorija Kolbešnikova.

„Archive administro“ ciklas

Antrasis ciklas, vykstantis spalio 7 ir 14 dienomis dar labiau gilinsis į archyvo naudojimo metodus ir tiesiogiai pateiks pavyzdžius, kaip kolektyviniai archyvai gali tapti naujų istorijos perpasakojimo būdų dalimi surandant kitokį santykį su istorija iš didžiosios raidės.

Šį ciklą sudarys dvi peržiūros su diskusijomis, kurių metu bus rodoma Berlyne gyvenančios kuratorės Naomi Hennig atrinkta videomeno filmų programa. Kuratorės meniniai ir kuratoriniai tyrimai yra sutelkti į politinių mikro-istorijų atminimo metodus. Ciklą pabaigs švedų menininko Emanuel Almborg filmas „Kalbančios rankos“ (2017), kurį pristatys pats menininkas.

Projektas „Mokumentai“ yra išplėstinės Kauno menininkų namų programos „Unlearning Eastern Europe“ („Atsimokant Rytų Europą“) dalis. Programos eigoje siekiama aktualiai permąstyti Rytų Europos regionui būdingas problematikas – nuo istorinės praeities traumų, dekolonializacijos galimybių iki atminties politikos ar aktyvizmo strategijų.

Peržiūros vyks Kauno menininkų namuose, V. Putvinskio g. 56, Kaunas.

Rugsėjo 9 d. 19 val. Allan Sekula ir Noël Burch „Pamiršta erdvė“ (2010). 

Rugsėjo 16 d. 19 val. Svitlana Shymko ir Galyna Yarmanova filmas „Nuostabūs metai“ (2018) ir Domanto Vildžiūno filmas „Tikro garso filmas“ (2010).

_

Projektą remia: Lietuvos kino centras