Video filmai apie maištą ir seksualumą

Projektas „Nepadorūs vakarai. Meduje“ Kauno menininkų namuose kviečia toliau tyrinėti permainingąjį praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį: gruodžio 2 d. 19 val. vyks Rytų Europos regiono menininkių ir menininkų sukurtų video darbų peržiūrų vakaras, pristatysiantis Sanja Ivekovic ir Dalibor Martinis, Vika Begalskaya, Artur Żmijewski, Kristinos Inčiūraitės, Boryana Rossa ir Mare Tralla kūrinius. Šeši programoje figūruojantis kūriniai pristato feministines perspektyvas į šio permainingo dešimtmečio virsmą iš socialistinės ekonomikos į globalųjį kapitalizmą. Veikdami kaip liudininkai, jie kalba iš lyčiai jautrios perspektyvos, ir žvelgia už tradicinio kultūrinio išsilaisvinimo, paprastai apibūdinančio šį laikotarpį, naratyvo. Už šio naratyvo – humoras, meno pasaulio hierarchijų kritika, taip pat – žvilgsniai į iki šiol skaudžią lyčių nelygybe grįstos visuomenės problematiką.

Pasak programos sudarytojos, „D‘EST“ menininkių video meno platformos ir archyvo kuratorės Tanyos Bogachevos, ekstremalaus nepritekliaus sąlygomis, kurios paprastai asocijuojamos su socialistinio bloko griuvimu, lytis ir seksualumas dažnai buvo naudojami kaip valiuta ar mainų priemonė. „Seksas ir materialių resursų kaupimas yra taip susipynę post-socialistinių šalių piliečių pasąmonėje, kad seksualinių malonumų ar prieigos prie patrauklių kūnų fantomai užima tą pačią rolę kaip ir politinės bei ekonominės galios šmėklos,“ teigia T. Bogacheva. „Vidiniam konfliktui atsispindint santykyje su kitais, tikrais ar menamais, moteriškumas ir seksas gali tapti maišto bei pasipriešinimo prieš šias nematomas hierarchijas instrumentais.“

Sanja Ivekovic ir Dalibor Martinis video filme „Chanoyu“ (1983 m.) figūruoja dvejopos paralelės – vyras ir moteris, Rytai ir Vakarai – suformuluojančios šį darbą kaip iki šiol aktualią feministinę Vakarų hegemonijos kritiką iš Rytų Europos perspektyvos. Šią mintį tęsią Kristinos Inčiūraitės kūrinys „Tvarka“ (2004 m.), kuriame takoskyra tarp vyrų ir moterų – aiškios hierarchijos ženklas, galios paradoksus iliustruojantis moterų policininkių pasakojamomis istorijomis. Vika Begalskaya darbas „Welcome“ (2004 m.) šią hierarchiją apverčia aukštyn kojomis: filmo protagonistė savo noru užima žemesnę rolę, isteriškai besijuokdama iš vyriškio, kuriam privaloma klausytis šios nurodymų. Kitas rodomas menininkės darbas, sukurtas kartu su Mare Tralla, savo žvilgsnį nukreipia į meno pasaulio hierarchijas: pirmą kartą tarpautiniame kontekste rodomame „Kiss“ (1996 m.) Begalskaya švelnumą rodo savo vyriškos lyties kritikams, įgeldama patronizuojančiai patriarchalinio meno pasaulio logikai, pagrįstai sėkmės imperatyvu.

Likusieji programos darbai tiria kartais plonas ribas tarp privačių ir viešų gyvenimų. Boryana Rossa solo video performanse „The Moon and the Sunshine“ (2000 m.) – aliuzijos į lyčių antagonizmus: mėlynos žymės ant menininkės kūno gali būti vadinamieji „nasosai“, tačiau taip pat – smurto žymės. Video filmas „Me and AIDS“ (1993 m.) menininkas Artur Żmijewski užfiksavo queer seksualumų paradoksą: pagaliau pripažinus šių seksualumų egzistavimą viešajame diskurse, šie iškart tapo mirtinos ligos sinonimu. Šalia to – marginalizuojamų ir stigmatizuojamų visuomenės grupių solidarumas valdžios neveiksnumo bei smurto fone.

Video filmų programos peržiūra vyks projekto „Nepadorūs vakarai. Meduje“, dedikuoto 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį kūrusioms menininkėms moterims, kontekste. Projekto, pavadinto pagal Eglės Rakauskaitės 1996 m. performansą-video instaliaciją „Meduje“ tuo pačiu pavadinimu metu bus analizuojami šio permainingo dešimtmečio lyčių vaidmenų ir seksualumų klausimai, taip pat tiriamos feminizmo judėjimų apraiškos mene Lietuvoje bei kaimyninėse post-Sovietinėse šalyse.

_

Projektą organizuoja: Kauno menininkų namai

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Projektą kuruoja: Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius

Projekto dizainas: Studio Cryo