Kanibalizmai ⑇ Ella Skinner, Ana Lipps, Irina Komissarova ⑇ Performanso meno savaitgalis

Performanso meno savaitgalis kviečia į „Kanibalizmus“ – bendrą Ellos Skinner, Anos Lipps ir Irinos Komissarovos performanso ir scenografijos projektą, į vientisą trijų dalių pasirodymą suliesiantį tris iki tol savarankiškai egzistavusius kūrinius.

⑇⑇⑇⑇⑇⑇

„Kanibalizmai“ siekia atskleisti, kaip kūnai, tapatybės ir veikimo galimybės yra vartojami, komodifikuojami ir ištrinami. Ši performansų programa suteikia erdvę įniršiui, katarsio patirčiai ir kolektyviniam gydymuisi, pasitelkiant groteską. Menininkės tiki siaubo ir fantazijos galia kurti dialogą apie realaus pasaulio smurtą ir neteisybę.

ĮSPĖJIMAS: šiuose pasirodymuose yra imituojamas smurtas, kraujas, žiaurūs vaizdai ir neapykantos kalba, susijusi su moterimis, transfobija ir smurtu dėl lyties. Rekomenduojama dalyviams nuo 18 metų.

Vieta: Maironio lietuvių literatūros muziejus (Angelų rūsys), Rotušės a. 13
Data ir laikas: Spalio 18 d., 18 val.
Trukmė: 1 val.
Nemokamas bilietas čia.

Performansai atliekami anglų kalba.

⑇⑇⑇⑇⑇⑇

DAUGIAU APIE „KANIBALIZMUS”:

Kanibalizmas, metaforine prasme, atspindi sisteminį individų vartojimą – fiziškai, emociškai ar socialiai – kitų naudai. Šiuolaikinėje visuotinio sekimo ir stebėjimo kultūroje šis kanibalizmas tampa skaitmeninis ir psichologinis: vyriausybės bei korporacijos minta asmens duomenimis, paversdamos intymų gyvenimą pelnu, propaganda ir kontrolės įrankiu. Čia žmogus redukuojamas iki duomenų taško, jo žmogiškumas atimamas ir sunaudojamas didesnių, bevardžių struktūrų.

Tačiau ši metafora gerokai peržengia skaitmeninę sritį. Trečiajame dešimtmetyje, kylant ekstremistinėms ideologijoms, vis griežčiau kvestionuojamos moterų bei LGBTQ+ teisės ir jų veikimo laisvė. Atvirai mizoginiškų lyderių dominavimas, Jungtinėje Karalystėje oficialiai „epidemija“ įvardijamas smurtas prieš moteris ir mergaites, trapios LGBTQ+ teisės Rytų Europoje bei visame pasaulyje priimami įstatymai, ribojantys trans žmonių teises – visa tai išryškina kanibalizmą kaip jusliškai paveikų simbolį, rodantį, kaip represinės sistemos ryja autonomiją, laisvę veikti ir tapatybę. Queer bendruomenės, moterys ir kiti marginalizuoti kūnai tampa patriarchalinių, heteronormatyvių ir autoritarinių darbotvarkių grobiu. Priežiūra ir politinė kontrolė susilieja, kad disciplinuotų kūnus, stebėtų intymumą ir ištrintų pasipriešinimą.

⑇⑇⑇⑇⑇⑇

PERFORMANSAI:

Irina Komissarova — de:manifestation / dream
Akvilė Andrėja Dubinskaitė, Paulius Kilbauskas

„de:manifestation / dream“ – tai trečioji tęstinio Irinos Komissarovos „de:manifestation“ metanaratyvinio eksperimento dimensija.

Ši dalis atsiskleidžia kaip moters sapnas – momentas, kai ji stovi ant slenksčio ir turi priimti galutinį sprendimą: žengti į mišką.

Remdamasis mito ir legendos kalba, kūrinys plėtoja pagrindinę „de:manifestation“ idėją: atsisakyti primestų tapatybių ir susidurti su nematomomis struktūromis, kurios apibrėžia, riboja ir sugeria kūną. „Sapnas“ tampa pereinamuoju etapu tarp baimės ir laisvės, kur miškas veikia kaip pavojus ir pabudimas vienu metu – kaip ištirpimo ir savęs atsiėmimo vieta.

Per šviesą, garsą ir scenografinį judesį instaliacija fiksuoja slenksčio akimirką prieš transformaciją – kai savastis dar dvejoja, bet miškas jau šaukia.

Čia savęs demanifestacijos aktas tampa moteriškos emancipacijos gestu – tyliu pasipriešinimu žvilgsniui, lūkesčiui ir paveldėtam poreikiui būti matomai tam, kad egzistuotum.

APIE IRINA KOMISSAROVA:

Irina Komissarova – metadisciplininė menininkė ir scenografė, tyrinėjanti įtampą tarp jėgos ir trapumo, autoriteto ir autorystės. Dirbdama tarp performanso, instaliacijos ir generatyviųjų praktikų, ji nagrinėja, kaip erdvė kalba, kaip tyla formuoja prasmę ir kaip kūnas tampa liudininku.

Eksperimentuodama su įvairiomis medijomis – gyva muzika, šviesa ir kūnu – Irina kuria įtraukiančias scenografines patirtis, kurios ištrina ribą tarp suvokimo ir emocijos, paversdamos erdvę gyva ritmingo buvimo ir transformacijos sistema. Jos kūryba kuria intymius susitikimus, kurie griauna įprastą suvokimą, ardo hierarchijas ir atskleidžia nematomą buvimo mechaniką.

Ana Lipps — What the Body Swallows
Akvilė Andrėja Dubinskaitė, Ana Lipps, Katsiaryna Zmitrovich

Performansas What the Body Swallows (liet. Tai, ką praryja kūnas) – liudijimo ritualas. Jis iškelia į paviršių smurtą, paslėptą visiems matomoje vietoje – žodžius, svaidomus moterims, trans žmonėms, visiems, kurie drįsta nepaklusti patriarchato nustatytai tvarkai. Šie komentarai buvo rašomi, skelbiami, dalijami ir kartojami. Jie kyla ne iš fikcijos, o iš kasdienybės. Neapykantos kalba nesukuria smurto – ji jį atidengia. Ji parodo jausmus, kuriuos žmonės dažnai maskuoja mandagumu, humoru ar tariamu rūpesčiu. Tai nėra sistemos klaida. Tai pati sistema, kalbanti aiškiai.

Šie žodžiai bus ištarti garsiai ne tam, kad šokiruotų, bet tam, kad taptų matomi. Kad leistų mums visiems kartu pajusti tai, kas taip dažnai nutylima, pateisinama ar atmetama. Pabaigoje medis išbers savo dantis – saldainius, suformuotus iš šių žodžių aidų. Jūs kviečiami juos suvalgyti. Tai nėra prakeiksmas, o virškinimo aktas. Galimybė paragauti to, ką paprastai praryjame nesąmoningai. Būdas atpažinti, kaip smurtas mus pasiekia, ir kaip galime pradėti jį transformuoti.

Performeriai: Akvilė Andrėja Dubinskaitė, Ella Skinner, Ana Lipps
Gyvo garso performansas: Paulius Kilbauskas, Valentyn Moroz
Garso kompozicija: Egidijus Skužinskas
Techninė pagalba: Valentyn Moroz
Ypatinga padėka: Jevgenijus Slavgorodskis

Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba

APIE ANA LIPPS:

Ana Lipps (jie / juos) yra lietuvių-vokiečių kilmės meninink (g. 1997 Vilniuje), šiuo metu gyvena tarp miesto ir kaimo. Didelio masto interaktyviomis instaliacijomis, kuriose derinami objektai, kvapai, skoniai ir garsai, Lipps siekia keisti vyraujančias realybės naratyvą ir kurti plyšius, kuriuose gali klestėti liminalios erdvės. Jas meninink supranta kaip erdvinį įrankį, per kurį galima kelti iššūkį normatyvumui ir skatinti suvokimo pokyčius.

Po magistro studijų, baigtų 2022-aisiais Standbergo institute, Lipps dalyvavo įvairiose parodose ir projektuose, tarp kurių – „Rupert“ alternatyvios edukacijos programa, trijų mėnesių dirbtuvės Kauno menininkų namuose ir Nyderlanduose „Media Art Friesland“ fondo organizuojamoje parodoje „LUNA Young Masters Exhibition“. Ana taip pat išvystė kuratorinę praktiką ir įkūrė „pasidaryk pats“ menininkų valdomą erdvę „Ubiškės3“, kuri šiais metais surengė trečiąją tarptautinę rezidenciją alchemijos ir magijos tema.

Ella Skinner — Bitch Goddess
Haya Pham, Katsiaryna Zmitrovich, Žygis Vainauskas

„Bitch Goddess“ (liet. „Deivė kalė“) pavadinimas pasiskolintas iš Ann Quin fragmentiško romano „Berg“, kuriame Grebas – smurto ir seksualinių geismų valdomas vyras – siekia nužudyti tėvą ir suvilioti jo meilužę. Jam moterys yra „deivės kalės“ – dieviškos ir nužemintos, kalės ir angelai, bet niekada tiesiog žmonės, tik troškimų ir pasišlykštėjimo projekcijos.

Ella Skinner „Deivė kalė“ šią iliuziją apverčia prieš ją pačią. Menininkės kūryba tyrinėja psichikos sveikatos temas ir jų sankirtas su kultūra, politika bei internetu. Matydama daugybę Europos pasirodymų, kuriuose moterų kančia buvo paversta fetišu, Skinner atkreipė dėmesį, kaip dažnai moterų skausmas scenoje tampa reginiu – vojeristišku, erotizuotu, menkinančiu tikrąsias kovas.

„Deivė kalė“ šį reiškinį parodijuoja. Iš dalies remdamasi asmenine patirtimi – priekabiavimu ir objektifikacija – Skinner kuria sceną, kurioje dvi atlikėjos įstringa žiūrėjimo kilpoje, pamažu virstančioje mizoginiškų fantazijų avatarais. Jų alkis išsiveržia į smurtą – satyrinę žvilgsnio kritiką, išreikštą per kraupumą, pasikartojimą, kanibalizmą ir Jungtinės karalystės bassline/garage muzikos stilių, susijusį su britų darbininkų klasės reivo kultūra.

APIE ELIA SKINNER:

Ella Skinner – Velso vizualiųjų menų kūrėja, scenografė ir kūrybinė vadovė, dirbanti instaliacijos, performanso, scenografijos ir kino srityse. Jos kūrybinė praktika kuria be kompromisų jusliškas aplinkas, stumiančias žiūrovus į katarsio, siaubo ir transformacijos būsenas. Jungdama kūniškumą, smurtą ir sapniškas architektūras, Skinner ištrina ribas tarp sakralaus ir profaniško, apokaliptiško ir intymaus, švelnaus ir brutalaus. Remdamasi religine ikonografija, antipsichiatrijos idėjomis bei kolektyvinės traumos patirtimis, menininkė kūną traktuoja ir kaip relikviją, ir kaip maištą, kurdama įtraukiančius pasaulius, kurie tampa ir altoriais, ir žaizdomis – erdvėmis, į kurias įžengiama, o ne tik žiūrima.

Skinner dirba tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Jos transgresyvi kūrybinė praktika sklandžiai juda tarp galerijų, festivalių ir pogrindžio erdvių. Ji žinoma dėl drąsios vizualinės kalbos, kurioje susilieja vaizduojamasis menas, eksperimentinė muzika, klubinė kultūra ir gyvi performansai, tampantys nepamirštamomis juslinėmis patirtimis. Kiekvienas kūrinys tampa lūžio ir naujos kūrybos vieta – klaidinančia žiūrovus, bet kartu atveriančia kelius į ekstazinį suirimą ir kolektyvinį išsilaisvinimą.

⑇⑇⑇⑇⑇⑇

PERFORMANSO MENO SAVAITGALIS
2025 m., spalio 16-19 d.
Įvairios Kauno vietos

Daugiau informacijos: kmn.lt/veiklos/performanso-meno-savaitgalis.

Organizatorius: Kauno menininkų namai.
Programos kuratorius: Edvinas Grinkevičius.
Rėmėjas: Kauno miesto savivaldybė.
Partneriai: Kaunas pilnas kultūros, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Maironio lietuvių literatūros muziejus, kultūros kompleksas „Sodas 2123“, kavinė „Kultūra“.