Kauno literatūros savaitė'25 | Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis
Gegužės 7–11 d. jau penktoji Kauno literatūros savaitė kviečia švęsti žodžio meną! Pokalbiai su ryškiais autoriais, daugybė literatūrinių iniciatyvų ir renginių, tradicija tapę ir nauji formatai – leiskimės į turinį ir susipažinkim su plačiausia iki šiol tarptautinio knygų ir rašytojų festivalio programa:
Susitikimai su užsienio rašytojais
Užduokite klausimą žymiems ar kylantiems tarptautiniams kūrėjams, išgirskite jų mintis apie naujausias savo knygas, kūrybos užkulisius ar aštrių kultūrinių bei socialinių įžvalgų.
Šiemet festivalyje lankysis tokie užsienio kūrėjai kaip Jonathanas Franzenas, Abir Mukherjee, Martina Vidaić, Kaori Lai, Alhierdas Bacharevičius ir Julija Cimafejeva, Joel Haahtela bei dar daugiau.
Pokalbiai su Lietuvos autoriais
Gaukite mėgstamo mūsų šalies rašytojo autografą ir giliau nerkite į jų kūrybą. Festivalį šiemet atidarys „Istorijų vakaras“ su Danute Kalinauskaite, Vidu Morkūnu, Daina Opolskaite ir Augminu Petroniu priešakyje, su skaitytojais susitiks romanų „Šaltienos bistro“ ir „Negrįžtantys“ autorė Ieva Dumbrytė, taip pat laukia tradicinis Kauno rašytojų vakaras „Išeiviai ir namiškiai“ su Tomu Vyšniausku bei Pauliumi Norvila ir poezijos skaitymai su Erika Drungyte.
Festivalio renginiai
„Naktinė kavinė“ su Alinos Orlovos koncertu ir J. Franzeno atrinkta šokių muzika, užsienio rašytojų diskusija apie mūsų kasdienybe tampančius algoritmus, miestiečių kūrybai skirtas „Atviras mikrafas“, mugė miesto centre „Knygų laisvė“, tradiciniai sekmadieniniai „Puspiečiai su rašytojais ir knygomis“ – tik dalis festivalio metu vyksiančių renginių.
Bičiulių programa
„Aklas pasimatymas su knyga“, „Moksleivių slemfestas“, performatyvūs skaitymai ar interaktyvios patirtys, ekskursijos, įtraukiančios veiklos vaikams, kūrybinės dirbtuvės ir renginiai Kauno rajone – mūsų bičiuliai pasirūpins, kad ryškių literatūrinių akcentų festivalio metu netrūktų nei Kauno mieste, nei už jo ribų.
Detalesnė programa ir išsamesnė pažintis su autoriais: www.literaturossavaite.lt/programa
-
Festivalio organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas ir VšĮ Kauno literatūros biuras.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
Pagrindinis festivalio partneris – Goethe’s institutas Vilniuje ir programa PERSPECTIVES.
Sukurta su Kaunas Europos kultūros sostine 2022.
PROGRAMA KAUNO MENININKŲ NAMUOSE
Penktosios Kauno literatūros savaitės duris praversime Lietuvos autorių apsuptyje, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną! „Istorijų vakare“ keturi skirtingų kartų ir braižo prozininkai susitinka papasakoti intriguojančių istorijų ir pasikalbėti apie jas. Dėmesio centre atsidurs rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Vidas Morkūnas, Daina Opolskaitė ir Augminas Petronis.
Data ir laikas: gegužės 7 d., 19 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56).
DANUTĖ KALINAUSKAITĖ (g. 1959) – Kaune gimusi ir 13-ąją mokyklą baigusi Nacionalinės premijos laureatė vertinama pirmiausia kaip apsakymų autorė (paskiausia knyga – „Skersvėjų namai“). Prieš dvejus metus Kauno literatūros savaitėje ji pristatė pirmąjį romaną „Baltieji prieš juoduosius“. Jusliškas „prozos juvelyrės“ pasakojimas apie kelis šimtmečius apimančią giminės istoriją netruko susilaukti skaitytojų susidomėjimo; romanas apdovanotas Liudo Dovydėno ir Grigorijaus Kanovičiaus premijomis, verčiamas į užsienio kalbas.
VIDAS MORKŪNAS (g. 1962) gimė Naujojoje Akmenėje, studijavo Klaipėdoje ir Vilniuje, kur Muzikos akademijoje baigė aukštuosius scenaristų kursus. Dirbo įvairiausius darbus, be kita ko, valytoju, komunalinio ūkio ministro referentu, odos siuvėju, režisieriaus asistentu. Iš anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbų išvertė daugiau nei penkiasdešimt įvairių žanrų knygų. Išleido eilėraščių rinkinį ir tris trumposios prozos knygas (paskiausia – „Pakeleivingų stotys“, 2019). Už jas ir už atskirus apsakymus apdovanotas, be kita ko, kūrybiškiausios knygos, Antano Vaičiulaičio, Jurgio Kunčino premijomis. Vido Morkūno kūryba versta į anglų, gruzinų, latvių, lenkų, prancūzų, ukrainiečių kalbas.
DAINA OPOLSKAITĖ (g. 1979) gimė Vilkaviškyje, Vilniuje studijavo lietuvių filologiją, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, redaktore. Pirmąją trumposios prozos knygą „Drožlės“ išleido Rašytojų sąjungos leidykloje 2000-aisiais. Antrasis novelių rinkinys „Dienų piramidės“ (2019) pelnė lietuviškąją Europos Sąjungos literatūros premiją ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premiją, buvo išleistas lenkų, kroatų, italų ir vengrų kalbomis. Atskiros rašytojos novelės įvertintos Antano Vaičiulaičio ir Jurgio Kunčino premijomis. Opolskaitė taip pat yra parašiusi keturis romanus paaugliams ir jaunimui (naujausias – „Kur dingo Edvinas Kratas?“ (2021), tapusius „Metų knyga“ atitinkamoje kategorijoje.
AUGMINAS PETRONIS (g. 1994 Vilniuje) – jaunosios kartos prozininkas, publicistas ir vertėjas. Vilniaus universitete studijavo psichologiją ir politikos mokslus. Debiutavo 2023-aisiais Rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ serijoje trumpų istorijų rinkiniu „Nedetektyvai“. Knyga pateko į kelis vertinamuosius sąrašus, susilaukė kritinio atgarsio. Kultūrinėje spaudoje išspausdinta keliolika Petronio trumposios prozos tekstų (naujausias – „Pedofilų medžiotojai“, Metai, 2025 m. balandis).
Kviečiame į literatūrinį vakarą su ryškia kroatų poete ir prozininke Martina Vidaić, kurios kūryboje namai – nebūtinai saugūs, o miestas – nebūtinai pažįstamas. Tai pasimatymas su savimi, su svetimu, su poezija, kuri kandžiojasi, ir proza, kuri vedžioja vingiuotais takais. Pašnekovę kalbina kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė. Renginys vyks kroatų kalba su vertimu į lietuvių.
Data ir laikas: gegužės 8 d., 19 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56).
MARTINA VIDAIĆ (g. 1986) – kroatų poetė ir prozininkė. Gimė ir augo Zadare prie Adrijos jūros, miesto universitete studijavo literatūrą. Pirmąją knygą, eilėraščių rinkinį „Roplių era“ (Era gmazova), išleido 2011-aisiais. Jis apdovanotas Gorano premija jauniesiems poetams. Vėliau Vidaić išleido dar tris poezijos ir tris prozos knygas. Antrasis romanas „Patalinės blakės“ (Stjenice, 2021) įvertintas kroatiška Europos Sąjungos literatūros premija.
Trečiosios festivalio dienos pavakarę kviečiame į susitikimą su rašytoja Ieva Dumbryte. Jos kūryboje groteskas susilieja su švelnumu, o humoras – su skausmingu atpažinimu. Apie kūrybą, likimą ir tuos negrįžtančiuosius su autore kalbėsis literatūros istorikė ir kritikė Akvilė Rėklaitytė.
Data ir laikas: gegužės 9 d., 17 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56).
IEVA DUMBRYTĖ (g. 1991) augo Panevėžyje, studijavo taikomąją istoriją, baigusi dirbo virtuvėse, o galiausiai įsidarbino banke, kuriame, kaip teigia, ketina pasilikti iki savo dienų galo. Į literatūros pasaulį įžengė 2021-aisiais su romanu „Šaltienos bistro“ – humoru ir grotesku persmelktu kūriniu, kuris pelnė jai tris apdovanojimus: už geriausią debiutą, geriausią metų romaną ir kūrybiškiausią knygą. Antrasis Ievos Dumbrytės romanas „Negrįžtantys“ (2024) – mūsų kolektyvinės pasąmonės gelmė su protėvių kulto ir religinio sinkretizmo fragmentais. Šiame beerdviame ir belaikiame pusiau pasakiškame, grubiame ir juokingame pasaulyje galime išgirsti savo protėvius, o politinis korektiškumas čia negalioja. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti.
Susitikime ten, kur gimsta istorijos – mūsų laukia Joelis Haahtela, suomių rašytojas, psichiatras ir dvasininkas. Autoriaus kūryba – tarsi tylus žvilgsnis į žmogaus vidų, pilnas melancholijos, atminties šviesulių ir egzistencinių ieškojimų. Turėsime progą ne tik pasiklausyti, kaip skamba rašytojo kūryba, bet ir leistis į atvirą pokalbį, kurį moderuos LRT kultūros žurnalistas Marius Eidukonis. Renginys vyks suomių kalba su vertimu į lietuvių.
Data ir laikas: gegužės 9 d., 19 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56).
Renginio partneris – Suomijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
JOEL HAAHTELA (g. 1972) – suomių rašytojas ir psichiatras, Suomijos stačiatikių bažnyčios diakonas. Rašyti pradėjo dar studijuodamas mediciną, pirmąjį romaną „Dingęs du kartus“ (Kaksi kertaa kadonnut) išleido 1999-aisiais. Suomijoje rašytojas išleido keliolika knygų, pelnė ne vieną literatūrinę premiją, o už romanus „Elena“ (Elena, 2003) ir „Dingimo taškas“ (Katoamispiste, 2010) buvo nominuotas svarbiausiam Suomijos literatūros apdovanojimui – premijai „Finlandia“. Anot autoriaus, rašymas nuo ankstyvų dienų jam buvo „gelbėjimosi lynas“, išsklaidantis vienatvę ir padedantis susidoroti su praradimais. Joelio Haahtelos romanai išversti į vokiečių, estų, rusų, hebrajų kalbas. Į lietuvių kalbą romaną „Jokūbo kopėčios“ (Jaakobin portaat, 2022) išvertė Aida Krilavičienė.
Pasinerkime į poezijos ir slemo sūkurį – laukia vakaras, pilnas kūrybos, drąsių balsų ir polėkio! Vakarą pradėsime nuo poezijos skaitymų keturiomis kalbomis. Savo kūrybą skaitys Julia Cimafejeva (Baltarusija), Malachi Black (JAV), Erika Drungytė (Lietuva) ir Judith Zander (Vokietija). Pašnekovus kalbins literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė. Renginys bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Vakarui įsibėgėjant MIKRAFAS taps... ATVIRAS – į sceną kviečiami visi, norintys pasidalinti savo kūryba. Paradui vadovauja MC Jovaras Kelpšas + Jokūbas Vingilys. Veiksmas vyksta iki paskutinio norinčio. Publikos išrinkti laureatai apdovanojami ypatingais prizais.
Užsirašymas į ATVIRĄ MIKRAFĄ iš anksto: www.bit.ly/atviras-mikrafas-25
Data ir laikas: gegužės 9 d., 21 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56).
Šis renginys yra projekto PERSPECTIVES dalis. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, įgyvendina Goethe‘s institutas kartu su partneriais.
JULIA CIMAFEJEVA (Юля Цімафеева) (g. 1982) – baltarusių poetė ir vertėja. Minske ji studijavo filologiją. Cimafejeva išleido keturis poezijos rinkinius gimtąja kalba ir knygas vokiškai, lenkiškai ir angliškai. 2022-aisiais JAV pasirodžiusi knyga „Motherfield“ įtraukta į Dereko Walcotto premijos trumpąjį sąrašą. Žurnale „World Literature Today“ kritikas rašė: „Ši knyga yra kardas; eilėraščiai perpjauna storą chaoso sluoksnį, atverdami įkaitusią socialinės, politinės ir asmeninės neteisybės šerdį.“ Naujausia Cimafejevos lyrikos knyga „Krovazvarot“ pasirodys šiais metais. Per 2020-ųjų Baltarusijos revoliuciją poetė rašė „Minsko dienoraštį“ ir išleido jį atskira knyga. Lukašenkos režimui užgniaužus pasipriešinimą, ji emigravo iš šalies ir nuo to laiko gyvena Europoje.
Poetas MALACHI BLACK (g. 1982) iš JAV gimė Bostone, augo Naujajame Džersyje, studijavo Niujorke, Teksase ir Utoje. Blackas dėsto kūrybinį rašymą Kalifornijos San Diego universitete, o 2024–2025 metais kaip Fulbrighto stipendininkas gyvena ir dirba Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete. Malachis Blackas yra išleidęs du poezijos čiabukus (knygeles) ir dvi kritikų pastebėtas poezijos knygas – „Audra prieš rytą“ (Storm Toward Morning, 2014) ir „Netiesioginė šviesa“ (Indirect Light, 2024), kurioje, anot poeto ir kritiko Kevino Pruferio, „tarsi spiritizmo seanse pasirodo dvasios iš pavojingos jaunystės opiatais užkrėstame Niujorko priemiestyje“. Jo eilėraščiai spausdinti solidžiuose literatūriniuose žurnaluose Amerikoje ir užsienyje, versti į penkias kalbas.
ERIKA DRUNGYTĖ (g. 1971) gimė ir augo Kaune, studijavo Klaipėdos universitete, VDU apsigynė disertaciją apie V. P. Bložės poeziją. Išleido šešias lyrikos knygas, apdovanotas Aisčio, Brazdžionio, Nėries, Baranausko ir kitomis premijomis. Naujausia knyga „Bukolikos“ (2024) ką tik įvertinta Maironio premija. Iš latvių kalbos Drungytė išvertė ir sudarė keturias poezijos ir prozos knygas. Nuo 2016-ųjų yra kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė.
Vokiečių poetė ir prozininkė JUDITH ZANDER (g. 1980) gimė ir augo Anklamo mieste prie Baltijos. Studijavo germanistiką ir anglistiką Greifsvalde, vėliau vokiečių literatūros institute Leipcige. Debiutinis Zander romanas „Dalykai, kuriuos pasakėm šiandien“ (Dinge, die wir heute sagten, 2010) pateko į trumpąjį Vokietijos literatūros premijos (Deutscher Buchpreis) sąrašą. Po to rašytoja išleido dvi poezijos knygas ir antrąjį romaną „Džionis Bežemis“ (Johnny Ohneland, 2020), kuris gavo Theodore‘o Fontanės literatūros prizą. Naujausia jos knyga – eilėraščių rinkinys „vasara krašte žiemą prie jūros“ (im ländchen sommer im winter zur see, 2022), įvertinta prestižine Peterio Huchelio vokiečiakalbės poezijos premija.
Kviečiame į ypatingą kelionę į Taivano literatūros pasaulį – Kaune festivalio metu svečiuosis žymi rašytoja ir eseistė Kaori Lai. Lietuvoje autorė viešės pirmą kartą. Ta proga iš premijuoto romano „Balti portretai“ (2022), kuriame vaizduojamas Taivanas Šaltojo karo metais, bus atliktas pirmasis vertimas į lietuvių kalbą. Pašnekovę kalbins filosofas, politikas, rašytojas ir vertėjas Mantas Adomėnas. Renginys vyks mandarinų kalba su vertimu į lietuvių.
Data ir laikas: gegužės 10 d., 13 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56)
Renginio partneriai – Taivano atstovybė Lietuvoje ir VDU Azijos studijų centras.
KAORI LAI (賴香吟) (literatūrinis pseudonimas, tikr. vardas Lai Hsiang-yin) – žymi Taivano prozininkė ir eseistė, daugelio premijų, įskaitant Taivano literatūros premiją, laureatė. Gimusi 1969-aisiais, ji studijavo ekonomiką ir kultūros mokslus Taivane ir Japonijoje. Dėmesio ir įvertinimo sulaukė pati pirmoji jos istorija „Varlė“, pasirodžiusi aštuoniasdešimtiniais. Kaori Lai yra autorė daugelio romanų, kuriuose nagrinėjamos kontroversiškos temos – politiniai persekiojimai, pastarųjų dešimtmečių visuomeninės pervartos, diskriminuojamos mažumos. Visada atvira naujovei ir eksperimentui, ji taip pat yra išleidusi esė, vertimų ir biografinių apybraižų. Anot rašytojos, kūryba jai yra tartum Pandoros skrynia – „kartą atidaręs, jos nebeuždarysi“.
Kviečiame nerti į gyvą ir intriguojančią diskusiją! Keturi festivalio svečiai kalbėsis apie socialinių tinklų įtaką mūsų gyvenimams, politines, kultūrines ir socialines šio fenomeno implikacijas bei tai, kaip jie, individai ir rašytojai, naviguoja algoritmų formuojamame pasaulyje. Aktualią temą narstys rašytojai Judith Zander (Vokietija), Joel Haahtela (Suomija), Julia Cimafejeva (Baltarusija) ir Martina Vidaić (Kroatija). Pašnekovus kalbina ir diskusiją moderuoja žurnalistas ir portalo „Nara“ redaktorius Karolis Vyšniauskas. Renginys vyks anglų kalba.
Data ir laikas: gegužės 10 d., 16:30 val. Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56)
Šis renginys yra projekto PERSPECTIVES dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, įgyvendina Goethe‘s institutas kartu su partneriais.
Vokiečių poetė ir prozininkė JUDITH ZANDER (g. 1980) gimė ir augo Anklamo mieste prie Baltijos. Studijavo germanistiką ir anglistiką Greifsvalde, vėliau vokiečių literatūros institute Leipcige. Debiutinis Zander romanas „Dalykai, kuriuos pasakėm šiandien“ (Dinge, die wir heute sagten, 2010) pateko į trumpąjį Vokietijos literatūros premijos (Deutscher Buchpreis) sąrašą. Po to rašytoja išleido dvi poezijos knygas ir antrąjį romaną „Džionis Bežemis“ (Johnny Ohneland, 2020), kuris gavo Theodore‘o Fontanės literatūros prizą. Naujausia jos knyga – eilėraščių rinkinys „vasara krašte žiemą prie jūros“ (im ländchen sommer im winter zur see, 2022), įvertinta prestižine Peterio Huchelio vokiečiakalbės poezijos premija.
JOEL HAAHTELA (g. 1972) – suomių rašytojas ir psichiatras, Suomijos stačiatikių bažnyčios diakonas. Rašyti pradėjo dar studijuodamas mediciną, pirmąjį romaną „Dingęs du kartus“ (Kaksi kertaa kadonnut) išleido 1999-aisiais. Suomijoje rašytojas išleido keliolika knygų, pelnė ne vieną literatūrinę premiją, o už romanus „Elena“ (Elena, 2003) ir „Dingimo taškas“ (Katoamispiste, 2010) buvo nominuotas svarbiausiam Suomijos literatūros apdovanojimui – premijai „Finlandia“. Anot autoriaus, rašymas nuo ankstyvų dienų jam buvo „gelbėjimosi lynas“, išsklaidantis vienatvę ir padedantis susidoroti su praradimais. Joelio Haahtelos romanai išversti į vokiečių, estų, rusų, hebrajų kalbas. Į lietuvių kalbą romaną „Jokūbo kopėčios“ (Jaakobin portaat, 2022) išvertė Aida Krilavičienė.
JULIA CIMAFEJEVA (Юля Цімафеева) (g. 1982) – baltarusių poetė ir vertėja. Minske ji studijavo filologiją. Cimafejeva išleido keturis poezijos rinkinius gimtąja kalba ir knygas vokiškai, lenkiškai ir angliškai. 2022-aisiais JAV pasirodžiusi knyga „Motherfield“ įtraukta į Dereko Walcotto premijos trumpąjį sąrašą. Žurnale „World Literature Today“ kritikas rašė: „Ši knyga yra kardas; eilėraščiai perpjauna storą chaoso sluoksnį, atverdami įkaitusią socialinės, politinės ir asmeninės neteisybės šerdį.“ Naujausia Cimafejevos lyrikos knyga „Krovazvarot“ pasirodys šiais metais. Per 2020-ųjų Baltarusijos revoliuciją poetė rašė „Minsko dienoraštį“ ir išleido jį atskira knyga. Lukašenkos režimui užgniaužus pasipriešinimą, ji emigravo iš šalies ir nuo to laiko gyvena Europoje.
MARTINA VIDAIĆ (g. 1986) – kroatų poetė ir prozininkė. Gimė ir augo Zadare prie Adrijos jūros, miesto universitete studijavo literatūrą. Pirmąją knygą, eilėraščių rinkinį „Roplių era“ (Era gmazova), išleido 2011-aisiais. Jis apdovanotas Gorano premija jauniesiems poetams. Vėliau Vidaić išleido dar tris poezijos ir tris prozos knygas. Antrasis romanas „Patalinės blakės“ (Stjenice, 2021) įvertintas kroatiška Europos Sąjungos literatūros premija.
Vienas laukiamiausių festivalio susitikimų – vakaras su žymiu JAV prozininku Jonathanu Franzenu. Rašytojas meistriškai laviruoja tarp plataus populiarumo ir kritikų pripažinimo, o jo kuriami pasauliai – tarp šeimos dramų, socialinės ironijos ir egzistencinių kryžkelių – nepalieka abejingų. Gegužės 10-osios vakarą Jonathanas Franzenas pirmą kartą žengs ne tik į Kauno literatūros savaitės, bet ir visos Lietuvos sceną. Literatūrinį pasimatymą moderuos teatrologė prof. Jurgita Staniškytė + rašytojas Laurynas Katkus. Pokalbis vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių.
Data ir laikas: gegužės 10 d., 19:30 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56)
JONATHAN FRANZEN (g. 1959) – vienas žymiausių šiuolaikinių JAV prozininkų, kaip retas kuris jungiantis platų populiarumą ir kritikų pripažinimą. Franzenas gimė Ilinojaus valstijoje, augo Misūrio valstijoje. Studijavo Swarthmore‘o kolegijoje ir Berlyne, dirbo Harvardo seismologijos laboratorijoje. Proveržį pasiekė trečiuoju savo romanu „Pataisos“ (The Corrections, 2001), apdovanotu JAV nacionaline knygos premija ir išverstu į keturiasdešimt kalbų. Literatūrinę meistrystę ir skaitytojų meilę patvirtino vėlesnės rašytojo knygos, ypač „Laisvė“ (Freedom, 2010) ir 2021-aisiais pasirodžiusios „Kryžkelės“ (The Crossroads). Franzeno kūriniai išsiskiria psichologine gelme, pastabumu socialinėms detalėms, ironišku sąmoju. Dėl epinio užmojo jie lyginami ne tik su amerikiečių romano klasika ar Thomo Manno „Budenbrokais“, bet ir su devynioliktojo amžiaus prozininkais, tokiais kaip Dickensas ir Balzacas.
Penktoji Kauno literatūros savaitė baigiasi intriguojančia, detektyviška nata – kviečiame į vakarą su rašytoju Abir Mukherjee (Didžioji Britanija), kurio romanuose atgyja tarpukario Indijos gatvės, kolonijinės prabangos šešėliai ir sudėtinga tapatybės istorija.
Kartu leisimės į literatūrinę kelionę su išskirtiniu rašytojo sukurtų detektyvų duetu – Vindemu ir Banerdži. Vakaro metu mūsų lauks ir autoriaus kūrybos skaitymai bei pokalbis apie literatūrą, istoriją bei pasakojimo galią. Pokalbį moderuos literatūros apžvalgininkė, tinklalaidės „Nenušaunami siužetai“ vedėja Sara Aisberg.
Data ir laikas: gegužės 11 d., 16 val.
Vieta: Kauno menininkų namai (V. Putvinskio g. 56)
Viso festivalio metu mūsų partneriai kultūros kavinė „Godo“ siūlys kokteilį „Bengal Fizz“, kurį naujausioje knygoje išrado pats rašytojas.
ABIR MUKHERJEE (Mukerdži) debiutinė knyga „Kalkutos detektyvas“ (A Rising man, 2016, lietuviškas leidimas 2018) laimėjo Harvill Secker / Daily Telegraph detektyvų konkursą ir tapo bestseleriu. Apie prieškario britų Indiją, prabangų kolonijinį pasaulį pasakojančių detektyvų pagrindiniai veikėjai – buvęs Skotland Jardo detektyvas, Pirmojo pasaulinio karo veteranas Semas Vindemas ir Indijoje gimęs, bet Britanijoje išsilavinimą gavęs policijos seržantas Surendranatas Banerdži. Humoru persmelktos knygos pasižymi ne tik aštria intriga, bet ir atidžiu žvilgsniu į Indiją, jos tapatybę, atmintį, kolonializmą. Seriją, kurią daugelis skaitytojų lygina su Agatos Christie kūryba, šiuo metu sudaro šešios knygos, iš kurių lietuviškai išleistos penkios (paskutinė knyga – „Žmonių šešėliai“ (The Shadows of Men, liet. vertimas 2023).