KMN GIMTADIENIS | Behind Closed Doors

Savo 47-ąjį gimtadienį Kauno menininkų namai pasitinka su specialiai šiai progai sukurtu performansu „Behind Closed Doors“, pristatomu paskutinių šių metų KMN rezidentų Daniel Neubacher (DE) ir Lukas Zerbst (DE).

D. Neubacher ir L. Zerbst abu mokėsi Brėmeno menų universitete. D. Neubacher įvairaus tipo skulptūrose nagrinėja skaitmenizacijos, tapatybės, socialinės menininko rolės klausimus, tuo tarpu L. Zerbst praktikoje figūruoja darbas su erdve ir šiuolaikinio produktyvumo klausimais. KMN rezidencijų programos kontekste menininkai vysto eksperimentinį „site-specific“ multimedijų performansą „Behind Closed Doors“.

Performanso ašis – santykis tarp atlikėjo ir publikos: betarpiškas, asmeniškas, intymus bendravimas. Post-skaitmeninėje ir neo-liberalioje visuomenėje betarpiškumas ir viešas, autentiškas intymumas yra svarbiausi nuolatinio mūsų žmogiškojo kapitalo kaupimo ir tapatybės produktyvumo veiksniai. Šis daug darbo reikalaujantis savęs „brandinimo“ procesas pagyvinant ir kuruojant savąjį autentiškąjį „aš“ ir keliant jį į profesionaliai suprofiliuotas paskyras tampa nepaliaujamo poreikio kelti auditorijos susidomėjimą būtinybe. Ši auditorija, tuo tarpu, veikia ir kaip vartotojas, ir kaip vartojamas produktas.

Dėl skaitmeninės informacijos nematerialumo ir santykio su šiomis medijomis nuasmeninimo bei atsiribojimo nuo instinktyvaus kūniško autentiškumo, bekūniškumas ir dematerializacija laikomos neišvengiamomis skaitmeninės medijos pasekmėmis. Iškyla naujos reprezentacijos, tyrinėjimo ir apgavystės galimybės, tačiau fizinio kūno buvimas vis vien išlieka.

Pasitelkdamas performatyvų meną, eksperimentinę elektroninę muziką ir daugiasluoksnį, gyvą skaitmeninį turinį, „Behind closed doors“ siekia nupasakoti šią jauseną. Atlikėjai bando atrasti ryšį su savo publika, tačiau lieka vieni, įkalinti kreivų veidrodžių kambaryje. Kaip stebėjimo satelitas, skriejantis orbitoje aplinkui save.

Atliepdama savistabos ir kontrolės aspektus, akustinė scena bus įkūnyta architektūros. Akustinė aplinka bus sukurta sujungiant (Meno-) Erdvę su skirtingais jutikliais ir zonduojančiais mechanizmais (kaip gydytojo stetoskopu). Garsas kis gyvai su filtrų pagalba ir išsyk sugrįš bei sklis per performanso erdvę.

MENININKŲ BIOGRAFIJOS:

Daniel Neubacher

Daniel Neubacher (g. 1985 Niurnberge, Vokietija) – konceptualus skulptorius, 2016 m. baigęs magistratūros studijas Menų universitete (University of the Arts) Brėmene, Vokietijoje. D. Neubacher darbai sujungia kritinius medijos, tapatybės, autentiškumo ir produkcijos diskursus.

Kalbant apie išorę, jo reti, fiziniai darbai estetiškai susisieja su komerciniais produktais. Tai lemia menininko susidomėjimas produktyvumo ir potencialo funkcijų priskyrimu dabartiniams technologiniams įrankiams. Šalia jų išankstinės funkcijos, D. Neubacher skulptūros dažnai atspindi jų eksponavimo aplinkybes ir kontekstualią aplinką. Skulptoriaus santykis su sterilia fotografijos estetika, 3D skenavimas ir technologinėmis kompiuterių tyrimų studijomis bei patalpomis dažnai figūruoja jo darbų ekspozicijose.

Dabartiniuose savo meniniuose tyrimuose D. Neubacher tyrinėja kritinius klausimus, kylančius dėl šiuolaikinės menų kūrybos, jos eksponavimo ir kūrinių panaudojimo, taip pat – menininko tapatybės socialinės medijos eroje bei neišvengiamo materializacijos poreikio itin mobilizuotame, momentaliame laike, kuriame eksponavimo inovatyvumas nebėra vien menininko (-ės) pirmenybė.

D. Neubacher yra Vokietijos akademinės bendrijos draugijos narys. Menininkas yra dalyvavęs parodose Vokietijoje, Bukarešte (Rumunijoje) ir JAV. Jis taip pat yra vedęs 3D modeliavimo ir animacijos seminarą Brėmeno Menų universitete 2015 m.

Lukas Zerbst

Lukas Zerbst gimė Lenkijoje, buvo perkeltas į Vokietiją savo tėvų, šiuo metu niekur negyvena ir visur dirba. Menininkas perkopia valstybių sienas savo trans-kultūrinių projektų su Vietnamu, Lietuva ar Florida veiklomis. Savo „site-specific“ instaliacijose jis naudoja čia pat esančias medžiagas, užsiima intervencijomis erdvėje, prie viso to pridėdamas mechaninius, elektroninius komponentus ir video. Susidomėjimas tarpiniu susitikimu tarp žiūrovo ir meno kūrinio atvedė jį iki darbo su performatyviaisiais menais.

Šiandien L. Zerbst šį kertinį momentą randa savo darbe su erdve. Menininkas regi erdvę ir jos vidinius elementus kaip gyvus subjektus, turinčius norą susitikti su lankytojais. Fizinės erdvės konstantos suskaidymas virsta pačių objektų veiksmu. Be sudirginimo ar efektingumo, šie manipuliuojami objektai reprezentuoja žmogiškuosius troškimus. Mūsų aplinka susideda iš šių ekspresyvių medžiagų: viena vertus, sekančių konkrečią misiją, kita vertus, atspindinčių žmogiškus įpročius. Bandymas laisvos erdvės link (arba šios erdvės elementų) šiame perstatyme virsta objektų autonomija. Kaip gestas, tai taip reprezentuoja techninės visuomenės ženklą. Dirbtinė aplinka tampa protagonistu. Šiuo atveju L. Zerbst darbas veikia kaip pasisekusio ar nevykusio daiktų interneto hiperbole; išmanūs namai kaip naminė palaima arba poltergeistas.

Šį archeologinį požiūrį į dabartį jis pritaiko tarpkultūriniuose projektuose su menininkais iš įvairių šalių. Parodose ir teatro kūriniuose L. Zerbst žvelgia į meną kaip į neutralią zoną, gebančią suteikti demokratiškus atsakymus. Kaip priešingų interesų susikirtimą, kosmopolitinio darinio segmentą. Ilga viešnagė Vietname menininkui padarė itin didelę įtaką. Dabar jis žvelgia į pasaulinę meno rinką ir klausia: kokia kalba šneka menas ir kas tai supranta? Koks jo laikinumas hyper-produkcinės globalios visuomenės raidoje? Kiek tai yra reakcija į jo kūrimo aplinkybes? Ar jis – pakankamai užsisklendęs, jog tai praleistų?

L. Zerbst studijavo dailę Brėmeno menų universitete (University of the Arts) Vokietijoje, laiku paremtos medijos kurse, dėstomame Prof. Jean-François Guiton ir šiuo metu studijuoja meistriškumo kursuose, vedamuose Prof. Jenny Kropp ir Jean-François Guiton.

KŪRYBINĖ KOMANDA:

Arūnas Periokas

Daniel Neubacher

Julija Mintautė (šokio teatras AURA)

Lukas Zerbst

Matthew Woodcock-Livingston (šokio teatras AURA)

Mei Chen (šokio teatras AURA)

_

2018 metais pradėjusi veikti KMN rezidencijų programa skirta pristatyti aktualius šiuolaikinius menininkus, kuratorius, kultūrinio lauko tyrinėtojus, veikiančius Lietuvoje ir užsienyje, Kauno miesto gyventojams ir svečiams. Programa siekiama skatinti tarpkultūrinį, tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sudarant galimybes kultūros ir meno kūrėjams rezidavimo metu susipažinti su istoriniu ir kultūriniu miesto kontekstu, bendradarbiauti su kitais kultūros ar meno lauko operatoriais bei vietos bendruomenėmis.

Partneris: Šokio Teatras Aura