ARTISTS-MOTHERS: Balancing Professional Art and Motherhood

Rugsėjo 27 d. 16–20 val. kviečiame į vaizdo instaliaciją, kurioje tyrėja Lucija Lunder iš Slovėnijos nagrinės profesionalaus meno ir motinystės sąsajas.

Tyrimui įgyvendinti ji susitiko su Lietuvos profesionaliomis menininkėmis, atstovaujančiomis įvairioms meno sritims, pavyzdžiui, tapytojomis, performansų menininkėmis, pianistėmis, tarpdisciplininėmis menininkėmis ir šokėjomis, kurios yra motinos. Jos dalijosi asmenine patirtimi, kaip suderinti šiuos du vaidmenis – menininkės ir motinos. Pagrindinis klausimas buvo, kaip motinystė paveikė jų meninę praktiką ir apskritai jas kaip menininkes. Vaizdo pasakojimai apie jų patirtis bus rodomi Kauno menininkų namuose nuo 16 iki 20 val. Čia dalyvaus instaliacijos autorė, lankytojai kviečiami diskutuoti šia tema su ja ir tarpusavyje. Mamos ir tėčiai kviečiami atsivesti savo vaikus į renginį, kuriame taip pat bus įrengta speciali erdvė jiems.

APIE TYRĖJĄ
Lucija Lunder yra tarpdisciplininė tyrėja iš Slovėnijos. Ji baigė meno istorijos ir filosofijos studijas, o šiuo metu Liublianos universiteto Menų fakultete tęsia meno istorijos ir istorijos magistro studijas. Pastaruosius penkerius metus ji profesionaliai dirba Liublianos muziejuje ir galerijose kaip išorės partnerė. Po kurio laiko praleidusi ir studijuodama užsienyje, dabar ji atlieka praktiką Kauno menininkų namuose. Šiuo metu ji tyrinėja motinystės atostogas Slovėnijoje ir jų įtaką menininkių gyvenimui 1945-1991 m., kai Slovėnija buvo federacinė valstybė socialistinės Jugoslavijos sudėtyje, o Lietuvoje įsitraukė į dabartinės menininkių-moterų situacijos tyrimą.

TYRIME DALYVAVUSIOS MENININKĖS

Emilija Rožukaitė (g. 1991 m.) – lietuvių pianistė, šiuo metu gyvenanti Los Andžele, Kalifornijoje, su vyru ir dviem dukromis Eleonora ir Evelina (4 ir 2 m.). Menininkė groja fortepijonu nuo 5 metų, studijavo įvairiuose pasaulio universitetuose (Vokietijoje, Suomijoje, JAV). Emilija koncertavo daugelyje Europos ir JAV scenų ir koncertų salių. Dabar ji didžiąją laiko dalį skiria dviejų mažamečių vaikų auginimui, tuo pat metu išlaikydama grojimo fortepijonu įgūdžius, organizuodama koncertus ir bendradarbiaudama su kitais menininkais. Vaizdo interviu nufilmuotas Vilijampolės rajone iškart po koncerto ir prieš pat jai grįžtant į JAV.

Vaida Tamoševičiūtė (g. 1983 m.) – performanso menininkė ir nepriklausoma kuratorė. Nuo 2014 m. dirba Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete performanso meno dėstytoja. 2017 m. susilaukė dukros Mildos, kuri įnešė daug pokyčių į jos gyvenimą. Nenuostabu, kad naujasis vaidmuo padarė didžiulę įtaką Vaidos kūrybai, turint omenyje, kad jos meninė praktika visada kyla iš vidinių ir kūniškų patirčių. Nuo to laiko jos performansuose daugiausia dėmesio skiriama su motinyste susijusioms patirtims. 2018 m. ji įkūrė performanso meno platformą S MOM, skirtą įvairioms (ne)motinystės būsenoms tyrinėti, kuruojamą kartu su menininke Guadalupe Aldrete. Ją įgyvendino Kaune, Vienoje ir Berlyne. Vaidos vaizdo pasakojimas buvo įrašytas akademijos auditorijoje per jos pertrauką.

Karolina Aleškevičiūtė (g. 1985 m.) – tapytoja, keturiolikmečio sūnaus Pranciškaus mama, gyvenanti ir dirbanti Kaune. Kad išlaikytų šeimą, ji dažniausiai dirba kelis darbus įvairiose srityse. Meninė veikla paprastai įsilieja į jos laisvalaikį. Šiuo metu Karolina dirba vaikų darželyje ir pradinėje mokykloje dailės mokytoja bei kuria juodai baltų peizažų seriją, kurioje paveikslus kuria naudodama tik juodą spalvą. Vaizdo interviu buvo nufilmuotas jos namuose Kaune, kai ji laukė sūnaus grįžtančio iš mokyklos.

Liudvika Sonia Koort (g. 1994 m.) yra tarpdisciplininė menininkė, kurianti piešinius, objektus ir poeziją. Kūrybos procese ji kalba universalia simbolių, formų ir metaforų kalba, kuria nagrinėja tokias temas kaip kūniškumas, intuityvaus pažinimo patirtis, stebuklinga ir empiriška žmogaus kasdienybė. Liudvika pradėjo dirbti teatro scenografe, o šiuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijos šiuolaikinės skulptūros magistrantūroje. Ji dirba Kauno lėlių teatre parodų dailininke. 2022 m. menininkei gimė dukra Lena, kuri iš esmės pakeitė jos santykį su kūrybiniu procesu ir suteikė didesnį atsakomybės jausmą prieš žiūrovą. Vaizdo interviu buvo filmuojamas jos namuose Kaune, kur ji neseniai apsigyveno su partneriu ir dukra. Tuo metu Lena buvo vaikų darželyje.

Julija Pociūtė (g. 1981 m.) – trylikametės dukters Onos mama ir tarpdisciplininė menininkė, žinoma dėl savo mišrios medijos instaliacijų, paremtų vaizdo meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos sąveika. Pastarųjų metų meniniuose tyrimuose ji tyrinėja įvairius gamtos ir vidinio „aš“ patyrimo ir ryšio su ja būdus, siekia suprasti žmogiškosios ir nežmogiškosios tikrovės sluoksnius ir permąstyti jų tarpusavio sąsajas. Šiuo metu Julija yra Laplandijos universiteto Suomijoje doktorantė, kur daugiausia dėmesio skiria sąmoningumo ir meno praktikų poveikiui bendradarbiaujant su medžiais ir tarpusavio ryšiui su mišku. Vaizdo interviu buvo įrašytas jos studijoje Kaune.

Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė (g. 1977 m.) – tapytoja, parodų kuratorė. Nuo 2004 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedroje. 2010 m. susilaukė dukters Julijos. Nors po to jos kūrybos stilius nepasikeitė, ji tapo disciplinuotesnė, o tai teigiamai paveikė jos kūrybos intensyvumą ir procesą. Motinystė sustiprino jos gyvenimo prasmės ir atsakomybės jausmą. Menininkės kūryba varijuoja nuo portretų iki didelių abstrakčių kompozicijų. Jovitos paveiksluose dažnai vaizduojami dukters ir namų aplinkos motyvai, pabrėžiant ryšio ir santykių svarbą. Vaizdo interviu nufilmuotas jos studijoje Kaune.

Indrė Puišytė-Šidlauskienė (g. 1986 m.) – šokėja, choreografė, šokio pedagogė. Ji yra devynerių metų dukros Agotos, kuri taip pat yra šokėja, mama. Iki gimdymo Indrė šoko Kauno šokio teatre „Aura“, tačiau po pokyčių, kuriuos į jos gyvenimą įnešė motinystė, daugiausia dėmesio skyrė choreografijų kūrimui ir šokio mokymui. 2020 m. ji įkūrė savo šokio trupę ULNA, kuri rengia spektaklius, socialinius projektus ir kartu yra atvira ir įtraukianti erdvė kūrybai, edukacijai ir įvairių meno sričių sąveikai. Ji taip pat yra Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos meno vadovė ir direktorė, teatro doktorantūros antro kurso studentė. Savo kūryboje Indrė daug dėmesio skiria naujų formų, jausmų ir kūno suvokimo pažinimui. Vaizdo interviu buvo įrašytas repeticijų salėje tarp šokio pamokų.

–
Renginys nemokamas. Video instaliacijos peržiūra vyks anglų kalba.