Nepadorūs skaitymai | Ragana ir lietus
Gruodžio mėnesį Kauno menininkų namai kviečia atsigręžti į 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį – socialinių, politinių ir kultūrinių permainų laikotarpį Lietuvoje bei pasaulyje – ir pristato projektą bei renginių ciklą „Nepadorūs vakarai. Meduje“, dedikuotą tuo metu kūrusioms menininkėms moterims. Į renginį būtinas Galimybių pasas (ar jam prilyginamas dokumentas).
Gruodžio 15 d. 19 val. Kauno menininkų namuose vyks paskutinioji „Nepadorūs vakarai. Meduje“ skaitymų sesija, kviesianti į akistatą su vienu skandalingiausių nepriklausomos Lietuvos romanų – Jurgos Ivanauskaitės kūriniu „Ragana ir lietus“. Skaitymus ves rašytoja, literatūrologė ir literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė.
1993 m. pasirodžius J. Ivanauskaitės trečiajam romanui „Ragana ir lietus“, speciali Vilniaus miesto savivaldybės komisija uždraudė knygą platinti knygynuose motyvuodama tuo, kad romanas pažeidžia etikos normas – skaitytojai knygą galėdavo įsigyti tik erotinių prekių parduotuvėse. „Be abejo, uždraustos literatūros aura tik padidino romano populiarumą. Man buvo trylika ar keturiolika, kai iš draugės „Raganą ir lietų“ pasiskolinusi mama perspėjo, kad knygos jokiu būdu neskaityčiau, nes ji nepadori,“ teigia V. Kulvinskaitė-Cibarauskė. „Žinoma, vos progai pasitaikius romaną prarijau per vakarą. Tai buvo pirmasis mano skaitytas literatūros kūrinys su sekso scenomis – ir ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp dviejų moterų! Buvau sužavėta ir sukrėsta. „Oho, kokia drąsa, kaip stipru, kaip gilu“ – galvojau tuomet.“Nuo pat savo pirmojo leidimo romanas susilaukė daug analizės, liaupsių ir kritikos, bei iki šiol išlieka populiariausiu J. Ivanauskaitės kūriniu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pasak V. Kulvinskaitės-Cibarauskės, nagrinėdama šį romaną-fenomeną, literatūrologė Solveiga Daugirdaitė pažymi, kad „Ragana ir lietus“ tikrai nebuvo pirmasis lietuvių romanas, vaizdavęs sekso scenas, taip pat ir tarp tos pačios lyties asmenų, aprašinėtas kiek anksčiau romanus išleidusių Ričardo Gavelio, Jurgio Kunčino.
„Tačiau jų kūriniai, nors kai kuriuos skaitytojus papiktino, nebuvo pašalinti iš knygynų. Ar „Raganos ir lietaus“ skandalas lietuvių literatūros lauke kilo dėl to, kad apie seksą atvirai rašė moteris? O gal komisiją papiktino faktas, kad laisvomis ir drąsiomis moterimis vadinamos „Raganos ir lietaus“ protagonistės lytiškai santykiauti troško su kunigais ir šventaisiais?“, klausia rašytoja.
„Seksas, feminizmas, populiarioji literatūra, pornografija – epitetai, „Raganą ir lietų“ lydintys iki šiol. Šiandien vienareikšmiškai sutariama, kad J. Ivanauskaitės kūryba perteikia laikmečio dvasią. Ar XX a. dešimto dešimtmečio dvasia, lėmusi etiškos ir neetiškos literatūros sampratas bei žmonių tarpsubjektinius santykius, troškimus ir lūkesčius, vis dar tvyro tarp mūsų, ar ji vis dar mums suprantama, artima? Atsakyti į šiuos klausimus bandysime stojusios akistaton su „Ragana ir lietumi“, apibendrina V. Kulvinskaitė-Cibarauskė.Rekomenduojamą tekstą skaitymui įkelsime renginio sienoje.
Skaitymus inicijuojanti Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė – rašytoja, literatūrologė, literatūros kritikė. 2017 m. apsigynė humanitarinių mokslų srities filologijos mokslo krypties disertaciją „Literatūrinė biografija kaip kultūros atminties struktūra: N. Miliauskaitės ir S. Parulskio atvejai“. Poezijos knygos „Antrininkė“ („Naujas vardas“, 2017 m.) ir romano „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“, 2019 m.) autorė. Šiuo metu dirba literatūros kritikos skilties redaktore žurnale „Literatūra ir menas“.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
>>>
Projekto, pavadinto pagal Eglės Rakauskaitės 1996 m. performansą-video instaliaciją „Meduje“ tuo pačiu pavadinimu metu bus analizuojami permainingojo 10-ojo dešimtmečio lyčių vaidmenų ir seksualumų klausimai, taip pat tiriamos feminizmo judėjimų apraiškos mene Lietuvoje bei kaimyninėse post-sovietinėse šalyse.
Projektą kuruoja Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius
Skaitymų sesijas moderuoja Viktorija Kolbešnikova.