Šis tarpdisciplininio pobūdžio Acta Academiae Artium Vilnensis numeris apima straipsnius, skirtus Lietuvos sovietmečio architektūros, dailės, literatūros tyrimams bei sovietinio paveldo išsaugojimo klausimams. Jų autoriai koncentruojasi į šias klausimų grupes: specifinės funkcinės paskirties sovietinės architektūros objektų veikimo ideologiniame-socialiniame lauke mechanizmai; Sovietų Sąjungos socialinio gyvenimo ypatumai; Ezopo kalba kaip kultūrinis pasipriešinimas ir raiškos, komunikacijos būdas, kovojant su oficialiąja cenzūra; Lietuvos modernizmo dailės įvedimas į Vidurio Europos komunistinio laikotarpio dailės kontekstą; nauji sovietinio modernizmo reprezentavimo būdai, pasitelkiant šio paveldo įvaizdinimo ir įerdvinimo strategijas; individualios meninės intencijos atsiskleidimo galimybės socialiai ir ideologiškai struktūruotame sovietiniame plakate; visuomeninių centrų ir kultūros objektų formacijos sovietmečiu; sovietinės modernizmo architektūros paveldosauga ir šio paveldo skaitmeninimo politika. Straipsnių autoriai siekia sudaryti prielaidas kokybiškai naujoms sovietmečio Lietuvos kultūros paveldo interpretacijoms, alternatyviems pasakojimams. This interdisciplinary issue of Acta Academiae Artium Vilnensis compiles articles on the research of Lithuanian Soviet era architecture, art and literature and the conservation of Soviet heritage. The authors concentrate on these areas: the mechanics of the functioning of the Soviet architecture objects of specific purpose in the ideological-social sphere; the idiosyncrasies of a person’s social life in the Soviet Union; allegoric speech as cultural resistance and the way that communication attempted to fight official censorship; Lithuanian modern art in the context of the Middle European communist period art; the new ways of representing Soviet modernism, employing strategies of visuality and spaciality; the possibilities to reveal individual artistic intentions in the socially and ideologically structuralised Soviet period posters; the forming of public centres and cultural objects in the Soviet period; the conservation of Soviet modernist architecture and the politics of the digitalisation of this heritage. The authors of the articles are striving to create the preconditions for novel interpretations of Lithuanian cultural heritage and alternative narratives and the distinctive wider tendencies are worth noting.