2020 – 2022

DeMo - Dekoduojant modernybę

2020 – 2022

DeMo (Decoding Modernity / Dekoduojant modernybę) – tai Kauno menininkų namų meno rezidencijų mainų programa, kurios metu rezidentai įvairiomis sąlygomis analizuos modernybės vystymosi procesus ir eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose.

Programos „DeMo“ siekis – tyrinėti santykius tarp įvairių modernybių, t. y. išskleisti modernybę kaip reiškinį platesnėje plotmėje laiko ir erdvės atžvilgiu. Šiuo atveju modernybė siejama su mokslo, industrijos ir kultūros vystymosi procesais, atsisakant kultūriškai sukonstruotos skirties tarp modernybės ir postmodernybės. Kad į modernybę arba modernybes būtų galima pažvelgti platesniu rakursu, Kauno menininkų namų trejus metus (2020-2022 m.) vykusi programa „DeMo“ kartu su Derry~Londonderry Šiuolaikinio meno centru, Nicos rezidencijų programa „thankyouforcoming“, Novi Sado kultūros centru LAB ir kitais partneriais pakvietė menininkus/es, kuratorius/es, kultūros lauko tyrėjus/as, įvairius tarpdisciplininius kolektyvus tyrinėti galimas sąsajas, sutapimus ir skirtumus tarp įvairių modernybių, jų formų ir išraiškų.

Žinant, kad modernybė dažnai yra siejama su gana aiškiomis geografinėmis sienomis ir jas vis dar sunku išplėsti, „DeMo“ programa skirta vystyti meno ir kultūros tinklus, neapsiribojant ekonominiais ir kultūriniais centrais. Šios rezidencijų programos vienas iš tikslų yra išdauginti modernybę – neapsiriboti viena modernybės sąvoka, kuri dažnai už centro ribų yra pateikiama kaip siekiamybė. Modernybei išsluoksniuoti programoje pasitelkiamos įvairios meninės tyrimo metodologijos, kurios atsiskleidžia pranešimų, paskaitų, parodų, performansų arba objektų viešosiose erdvėse pavidalu.

Mainų rezidencijų programą „DeMo“ organizuoja: Kauno menininkų namai

Mainų rezidencijos „DeMo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis

Dalyviai / -ės

Maria Helen Känd yra kuratorė ir meno kritikė. Šiuo metu ji dirba laisvai samdoma meno žurnaliste, projektų vadove bei kuratore Estijos Šiuolaikinio meno muziejuje (EKKM). Kuruodama, Känd daugiausia dėmesio skiria sociopsichologinėmis temoms, kurios atskleidžia socialinių audinių trapumą ir kviečia dalyvius suvokti ir apmąstyti tapatybės sudėtingumą. Pastaruosiuose projektuose, ji intuityviau pažvelgė į kuratorystę – ėmėsi poetinių eksperimentų su menininkų kūriniais, kurie turi formalių bruožų, išreiškia mitologines ir archetipines temas.

Catherine Hemelryk yra Šiuolaikinio meno centro Derry~Londonderry kuratorė ir direktorė, Karališkosios menų draugijos narė ir Birmingamo Meno mokyklos nepriklausoma ekspertė. Šiuolaikinio meno centras 2021 m. pateko į Meno fondo muziejaus finalą už organizacijos darbą remiant menininkus ir dalyvius pandemijos metu. Hemelryk taip pat yra mentorė, kviestinė lektorė, redaktorė, konsultantė ir patarėja. Prieš tai ji dirbo kūrybos vadove šiuolaikinio meno erdvėje NN Northamptone. Jai vadovaujant, NN įgijo nepelno siekiančios organizacijos statusą. Catherine dirbo kuratore Vilniaus Šiuolaikinio meno centre, taip pat prisidėjo prie įvairių projektų ir kuratorių rezidencijų Europoje, įskaitant GeoAIR Tbilisyje, Jūros fondą Tilburge, Kultūros centrą Magacin Belgrade, Galerie Antje Wachs Berlyne ir Menų centrą Wysing Kembridžyre.

Šiuo metu Jussi Koitela šiuolaikinio meno organizacijoje Frame Contemporary Art Finland dirba programos vadovu ir nepriklausomu kuratoriumi. Kartu su Yvonne Billimore Koitela organizacijoje kuruoja viešąją programą Rehearsing Hospitalities. Pastaruoju metu jo kuratoriška veikla įvairių parodų formatu ir žinių kūrimo modeliuose supynė meną, įkūnijo tam tikras tyrimų metodikas, feministinę mokslo filosofiją ir medžiagiškumą. Jo kuratorystės projektai buvo pristatyti Porio Meno muziejuje, Konsthall C, Treignac Projet, Estijos Šiuolaikinio meno muziejuje (EKKM), Menų centre De Appel, Meno institute SixtyEight, Triondelago šiuolaikinio meno centre ir Kiasma teatre. Koitela 2015 ir 2016 metais dalyvavo De Appel kuratorystės programoje.

Giovanna Esposito Yussif yra Neįmanomų formų muziejaus meno vadovė. Ji užsiima kuratorystės praktika ir tyrimais. Yussif turi meno istorijos, muziejininkystės ir kritinės teorijos pagrindus. Giovanna jau seniai atstovauja nedominavimo praktikas, disidentinės vaizduotės ir pasipriešinimo epistemologijas. Yussif bendradarbiavo su įvairiomis institucijomis, kaip Archive, SOMA, Gėtės institutu, šiuolaikinio meno organizacija Frame Contemporary Art Finland, Savvy Contemporary, Fondu Manifesta, Baltic Circle, Helsinkio tarptautine menininkų programa – HIAP, Checkpoint Helsinki, Laboratorio Arte Alameda, Sala de Arte Público Siqueiros, Galería, OMR, ir kitomis. 2019 m. Giovanna kartu su „Miracle Workers Collective“ kuravo Suomijos paviljoną 58-ojoje Venecijos bienalėje.

Neringa Bumblienė kuravo daugelį šiuolaikinio meno projektų nuo didelio formato tarptautinių parodų, tokių kaip 13-oji Baltijos trienalė (meno vadovas: Vincent Honoré, 70 dalyvaujančių menininkų, parodos Londone, Rygoje, Taline ir Vilniuje, 2018) ir „Galva su daug minčių“ (50 dalyvaujančių menininkų, ŠMC, 2020) iki jaunų ir pasaulyje garsių menininkų solo parodų. Tarp jos pastarųjų metų projektų yra Pierre‘o Huyghe‘o vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“ (LNDM Palangos gintaro muziejus, 2022), Michaelo Rakowitzo paroda „Sugrįžimas“ (ŠMC, didesnio bendradarbiavimo su LNDM dalis, 2020), Roberto Narkaus paroda „Valdyba“ (galerija „Vartai“, 2020), Alejandro Cesarco paroda „Taktikos ir metodai“ (ŠMC, 2019), Danielio Steegmanno Mangrané paroda „Fantomas“ (ŠMC, 2018) ir Liamo Gillicko paroda „Šviesos nėra ryškesnės centre“ (ŠMC, 2017).

Ona Juciūtė (g. 1988 m.) - Vilniuje gyvenanti menininkė. Kilusi iš trijų kartų profesionalių dailidžių šeimos, O. Juciūtė kuria skulptūras ir instaliacijas, kuriose kelia klausimus apie tai, kaip daiktai gaminami šiandien. Gamyba yra esminis jos praktikos elementas - ji dažnai įsitraukia į savotiškus gamybos scenarijus. Pavyzdžiui, su profesionaliu gintaro padirbinėtoju mokosi lieti netikrą gintarą, bando faneruoti orą arba užsako kepėjui iš tešlos pagaminti žmogaus ausis. Jos kūriniai kalba apie individo ir rasto pasaulio santykį, užmegztą per objektus ir prekes. Naujausiuose projektuose tyrinėjama įvairių medžiagų hierarchija, istorija ir ateitis. Juciūtės instaliacijos remiasi realiomis istorijomis ir dažnai žaidžia su nusistovėjusiais eksponavimo įpročiais. Jos parodos dažnai atrodo kaip apleistos ar keistai apšviestos parduotuvių vitrinos, natiurmortai ar nežinomos civilizacijos interjero ekspozicijos.

markbuckeridge.com