Unlearning Eastern Europe poster
calendar
2019 dabar

UNLEARNING EASTERN EUROPE

calendar
2019 dabar

2019 m. pradėta vykdyti nauja tęstinė rezidencijų programa „Unlearning Eastern Europe“ („Atsimokant Rytų Europą“). Programa siekiama aktualiai permąstyti (Rytų Europos) regionui būdingas problematikas – nuo istorinės praeities traumų, dekolonializacijos galimybių iki atminties politikos ar aktyvizmo strategijų.

„Unlearning Eastern Europe“ rezidencijų programos formatas atliepia kuratoriams skirtų rezidencijų poreikį (Lietuvoje nevykdoma nė viena išskirtinai kuratoriams skirta rezidencijų programa), skatina tirti kuratorystės potencialą ir megzti tarptautines partnerystes. Programoje dalyvausiantys kuratoriai kviečiami nagrinėti įvairius Rytų Europos regiono sociopolitinius kontekstus ir galimas naujų scenarijų aktyvacijas, savo kuratorines, menines praktikas sieti su aktyvizmu, siekti socialinio pokyčio. KMN rezidencijų programa „Unlearning Eastern Europe“ siekia sukurti palaikančią erdvę kritiniam diskursui, kuratorių vykdomiems tyrimams, jiems aptarti Kauno kontekste, įtraukiant ir įveiklinant vietos menininkus, studentus, aktyvistus, akademikus ir kitus miesto dalyvius.

Dalyviai / -ės | 2023

Gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Amsterdamo. Studijavusi menotyros, vizualių menų bei šokio ir choreografijos sritis, R. Junevičiūtė išsilavinimą įgijo Vilniaus dailės akademijoje ir Amsterdamo teatro ir šokio akademijoje (SNDO – Naujųjų šokio krypčių mokykloje). Pastaraisiais metais Junevičiūtė tyrinėja kūną kaip juslų archyvą, kartų sąryšius, cenzūros afektus ir balso fenomeną. Ji dirba su performanso, teksto, piešinio, video ir instaliacijos medijom, atlieka ilgalaikius tyrimus ir siekia darbo bei meno kūrimo metodų, alternatyvių perdegimo visuomenėje įsišaknijusiems modeliams. 2023 metais ji išleido dvikalbę (liet ir angl k.) knygą apie ezopinės kalbos reiškinį.

-----

Unlearning Easter Europe kylančių kuratorių platformos renginyje R. Junevičiūtė skaitys paskaitą „Sakydami, ką galvojate, išgelbėsite planetą (darbinis pavadinimas).“

Kaip mes pasakojame save? Savastį tarp skaidrumo ir nepermatomumo. Dangaus kūnas, pavadintas kentauro Chirono vardu mano asmeniniame žvaigždėlapyje yra Dvynių ženkle penktame name. 

Sakydami, ką galvojate, išgelbėsite planetą (darbinis pavadinimas) Savo pristatyme Kauno menininkų namuose bandysiu sujungti pasakojimą apie mano menines praktikas su kai kurių planetų padėtimis savo astrologinėje diagramoje. Helenistinė astro-mitologija yra viena iš Vakarų civilizacijos kalbų. Mąstymas ir veikimas šioje sistemoje suteikia šiokį tokį priklausymo ir efemeriškos prasmės jausmą. Dvynių ženklas yra apie komunikaciją. Penktasis namas,  valdomas Liūto, yra žaidimų ir malonumų, o kosminis Chirono kūnas simbolizuoja 'sužeistą gyduolį'.

Menininkė ir kuratorė, kuri daugiausia domisi politiškai angažuotomis ir traumomis grįstomis meninėmis praktikomis. Jos kūryba remiasi autobiografine medžiaga ir kartų istorijomis, atlikdama meninius tyrimus ji dažnai dirba su kitų nukentėjusių bendruomenių nariais. Įgyvendindama dabartinius projektus, ji tyrinėja kūną kaip traumos peizažą ir meno kūrimo reikšmę karo (-ų) kontekste.

Jos kuruojama video kūrinių programa „Moving in Mayhem“ buvo pristatyta Helsinkio centrinėje bibliotekoje, Bardo koledže Berlyne ir kt., o naujausias meninis projektas „My Mother Told Me Not To Look Me In The Eye“ buvo pristatytas „Titanik“ galerijoje Turku mieste, Koehnline meno muziejuje Ilinojaus valstijoje ir rezidencijų centre HIAP Helsinkyje.

-----

Unlearning Easter Europe kylančių kuratorių platformos renginyje S. Ovchinnikova pristatys paskaitą-performansą "Understanding The Urgency" (liet. „Suprasti skubą“).

Kai mirtis ir smurtas vis labiau plinta aplink mus, o socialinės žiniasklaidos kanalai virsta nekrologais, koks yra menininko vaidmuo ir pozicija?

Šioje paskaitoje-performanse nagrinėjami bandymų susidoroti su karu, kurti meno kūrinius ir įveikti įtampą, kylančią liudijant ir būnant liudininku, keliai ir aklavietės.

Kuratorė ir tyrėja. Baigusi Charkovo (Ukraina) valstybinės kultūros akademijos kultūros studijų fakultetą, ji plėtoja savo praktiką tarp meno ir kultūros studijų ir daugiausia dėmesio skiria Vidurio ir Rytų Europos regionui. Jos domėjimosi temos – archyvai, objektai ir kolekcijos, atmintis ir tapatybės politika. Savo kuratorinį darbą ji grindžia meninio tyrimo ir kūrybinio pasakojimo metodais.

Nuo 2014 m. ji rengė projektus, susijusius su jautriais bendruomenių istorijos momentais, tokius kaip „Miller Flat“ – laikinas muziejus, įrengtas paprastame Charkovo bute, siekiant permąstyti probleminius Ukrainos dekomunizacijos momentus, „Kalendorius“, skirtas šalių istorijos vietos paieškoms baltarusių menininkų gyvenimuose ir jų vietai šalies istorijoje, „Momentinis laikas“, skirtas ukrainiečių svajonėms apie jų gimstančios šalies ateitį dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Nuo 2020 m. A.Tsisar yra „Secondary Archive“ – moterų menininkių iš Vidurio ir Rytų Europos platformos - kuratorė. Šiuo metu ji dirba kaip nepriklausoma tyrėja.

-----

Unlearning Easter Europe kylančių kuratorių platformos renginyje A. Tsisar skaitys esė “When the apricots are falling on the streets” (liet. „Kai gatvėse krenta abrikosai")

Nuo 2022 m. vasaros Asia keliauja po Rytų Europą, ieškodama žodžių ir istorijų, kurios galėtų apibūdinti regiono tarpusavio ryšius, o ne kitų pateikiamus pasakojimus. Tarp lobių, kuriuos ji rado šiame procese, buvo žodžiai, galintys mus suvienyti arba galintys sukelti karą, istorijos, galinčios padėti mums suprasti vieniems kitus, ir tos, kurios prisideda prie mūsų pačių supratimo. Savo pranešimo, kuris vyks esė skaitymo forma, metu Asia pasidalins keliais pavyzdžiais iš savo naujausių atradimų ir metodika, kurią ji naudoja siekdama užmegzti ryšius ir kurti alternatyvią regiono istoriją.

Kurator ir rašytoj, dirba su queer studijomis; meno teorijos magistr. Baigė akademinius mokymus Lyčių ir įvairovės centre (Mastrichto universiteto Menų ir socialinių mokslų fakultetas). Artslooker vyr. redaktor. Šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne.

-----

Unlearning Easter Europe kylančių kuratorių platformos renginyje M. Vtorushina skaitys paskaitą “Decolonizing gender. A historical perspective on Ukrainian queer art.” (liet. „Dekolonizuoti lytį. Istorinės Ukrainos queer meno perspektyvos“)

Šioje paskaitoje bus apžvelgiami LGBTQAI+ meniniai judėjimai šiuolaikinėje Ukrainoje nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kova už queer teises meta iššūkį įsišaknijusioms patriarchalinėms ir kolonijinėms galios struktūroms ir jas įtvirtinančioms pasaulėžiūroms. Šiame kontekste tampa labai svarbu pripažinti imperinės lyčių sistemos - tiek sovietinės, tiek posovietinės, taigi ir rusiškos - priespaudą ukrainiečių tapatybėms. Paskaitos pasakojimas remiasi Marijos Lugones pristatytą lyties kolonializmo sąvoka, pabrėžiančia, kaip patriarchalinė kolonijinė sistema siekė ištrinti ar pajungti nacionalines, seksualines ir lyčių tapatybes Ukrainoje.

Nepaisant represijų, nuo XX a. septintojo dešimtmečio Ukrainos meno, kino ir literatūros scenoje atsirado nemažai queer pasakojimų. Archyvinė medžiaga kelia iššūkių queer kultūros tyrinėtojams, nes nepateikia konkrečių etikečių ar pėdsakų. Paskaitoje bus atskleidžiamos iki šiol slėptos istorijos, pabrėžiant žymius atvejus, pavyzdžiui, Sergejaus Paradžanovo, žinomo armėnų ir ukrainiečių režisieriaus, XX a. 7-ajame dešimtmetyje įkalinto dėl savo homoseksualumo, gyvenimo ir kūrybos istoriją. Taip pat bus kalbama apie Ukrainos pogrindžio kodus, meno kūrinius, drag kultūrą, dešimtojo dešimtmečio menines išraiškas ir 2010-ųjų bei 2020-ųjų šiuolaikinio meno sceną.

Variable Name / Назва змінна yra Ukrainos menininkių ir kuratorių Valerie Karpan ir Marynos Marinichenko duetas, atsiradęs kartu tyrinėjant dalyvaujamojo meno, multisensorinių patirčių ir vizualinės (skaitmeninės) antropologijos laukus. Jų vykdomi projektai apima simbolinių ir gamtinių kraštovaizdžių transformavimą, atminties ir įamžinimo praktikas, vietos pasakojimų tyrimus ir kultūrinį (neformalųjį) švietimą. Nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios duetas aktyviai dalyvauja populiarinant ukrainiečių kultūrą užsienyje, taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos vykdomą kultūros nusavinimo atvejus.

-----

Unlearning Easter Europe kylančių kuratorių platformos renginyje dueatas skaitys paskaitą “Highlight injustice, reformat representation. Ukrainian gestures against russian cultural appropriation.” (liet. „Nušviesti neteisybę, reformuoti reprezentaciją. Ukrainiečių veiksmai prieš Rusijos vykdomą kultūros nusavinimą.“)

Kuratorių duetas „Variable name“ (Valerie Karpan, Maryna Khrypun) anksčiau savo praktikoje ir tyrimuose daugiausia dėmesio skyrė įvairių atminties naratyvų, įkūnytų miesto erdvėje ir vietinėse pilietinėse iniciatyvose, tyrinėjimo strategijoms, o nuo karo pradžios dėmesį sutelkė į Ukrainos kultūrinio pasakojimo dekolonizavimo strategijas.

Dueto tyrimų, kurie pasireiškė keliais kuratoriniais ir meniniais projektais bei straipsniais, tikslas buvo permąstyti kolonijinį diskursą, kuriuo Rusija siekia pasisavinti Rytų Europos ir Baltijos šalių kultūrinį paveldą, kad įgytų kultūrinę hegemoniją ir galią. Ne mažiau kuratorių praktikoje aktuali ir dekolonijinio potencialo, kurį suteikia marginalizuotų balsų integravimas per atmintį ir pasakojimus, įkūnytus skirtingose reikšmėse ir urbanistinėse erdvėse, tema. Paskaitos metu „Variable name“ papasakos apie parodą „Out Loud“, skirtą kultūrinės apropriacijos temai ir pristatytą galerijoje „Labyrinth“ (Liublinas), meninį tyrimą „Her Gaze“, bei aptars kitas vystomas kuratorines praktikas.

Dalyviai / -ės | 2019

2019 m. balandį KMN rezidavo kuratorius, menininkas Tanel Rander iš Estijos. Jo rezidenciją lydėjo dvi paskaitos: balandžio 18 d. vyko paskaita „A Mole, Larger in Size than Ever Before“, balandžio 25 d. – paskaita „Unlearning Eastern Europe“, o balandžio 30 d. knygos „Archives and Disobedience: Changing tactics of visual culture in Eastern Europe“ (leidykla „Estonian Academy of Arts Press“, sudarytojai: Margaret Tali ir Tanel Rander) pristatymas.

„Pastaruosius aštuonerius metus mano veiklos ašis – Rytų Europos ir dekolonializacijos galimybių tyrimas. Savo žinias ir patirtį iš esmės sukaupiau iš dekolonialistinio judėjimo, taip pat autorių, kilusių iš buvusios Jugoslavijos respublikos ir besivystančio pasaulio šalių, tačiau pagrindinis mano veiklos kontekstas – Baltijos šalys. Šiuo metu mane labiausiai domina žemesnio rango Baltijos šalių istorijos, taip pat – nekolonialistinės Europos koncepcija, tad Rytų Europą regiu kaip iš dalies klaidinančią idėją, kurią reikia iš naujo kritiškai įvertinti ir „atsimokyti“.“ (Tanel Rander).

Paskaitos „A Mole, Lager in Size Than Ever Before“ pagrindas – naujausias T. Rander kuratorystės projektas, kuris buvo 2 metų grupino tyrimo, vykusio Valga / Valka miestelyje Estijos ir Latvijos pasienyje, dalis. Šiame miestelyje T. Rander taip pat vadovavo „Brivibas“ galerijai. Paskaitos pavadinimas kilo iš Franzo Kafka novelės „Kaimo mokyklos mokytojas“, o projektas akcentuoja provincialumo – pavaldžios Rytų Europos pozicijos šerdies, – kaip idėjos, tyrimą. Šiame kontekste menininką domina individualios psichologijos ir istorijos, susijusios su gyvenimu vietose arba regionuose, paprastai laikomuose periferiniais, nepakankamai išsivysčiusiais ir pan. Dalis Rytų Europos „atsimokymo“ – tai hegemoninių ir geopolitinių terminologijų paleidimas, labiau kreipiant dėmesį į šių vietų subjektyvumus.

Paskaitoje „Unlearning Eastern Europe“ (liet. k. „Atsimokant Rytų Europą“) T. Rander pristatė savo meninius / kuratorinius Rytų Europos ir dekolonializacijos galimybių tyrimus bei naujausią tebevykstantį projektą „The Mouth of Daugava“ (liet. k. „Daugavos žiotys“), kuris tiria kolonialistinę regiono, dabar žinomo kaip Latvija ir Estija, istoriją. Kuratorių domina žemesnio rango Baltijos regiono istorijos ir jų svarba dabartiniame plintančio nacionalizmo ir rasizmo kontekste. Jis taip pat ieško idėjų ir pozicijų, adresuojančių nekolonialistinės Europos idėją, bei siekia sukurti lokalius (lietuviškus) ir regioninius (pan-Baltijos ir pan.) žodynus, įgalinančius įvardyti atskiras detales, iki šiol formavusias Rytų Europos viziją.

Tanel Rander (g. 1980 m.) yra menininkas, kuratorius ir rašytojas, kurio kūrybinė veikla apima eksperimentines praktikas, pagrįstas kalba ir psichologija bei Rytų Europos diskurso ir dekolonializacijos kritiniu tyrimu. T. Rander darbų centre – įtampa, atsirandanti tarp subjektyvumo ir kintančio spaudimo, kurį šis patiria tarp vidaus ir išorės. Tarp antrosios 2016 m. pusės ir antrosios 2018 m. pusės jis vedė grupinį tyrimą, vykusį Valga / Valka miestelyje Estijos ir Latvijos pasienyje. Šiame miestelyje T. Rander taip pat vadovavo „Brivibas“ galerijai.

2019 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais KMN rezidavo programoje „Unlearning Eastern Europe“ dalyvavusi kuratorė Eglė Mikalajūnė (LT). Liepos 31 d. KMN vyko šią rezidenciją lydėjusi E. Mikalajūnės paskaita „Nelegalios realybės šiuolaikinėje visuomenėje ir fake news kaip meninė strategija“.

Šiuolaikiniame mene egzistuoja daugybė nuolat kartojamų mantrų. Viena jų – vietoje vienos tiesos ar didžiojo pasakojimo turėtume skatinti subjektyvias istorijas, diskursus ir realybės suvokimus. Tačiau kaip ši maksima galioja kasdieniame politinių sistemų, moralinių vertybių ir naujųjų technologijų formuojamame gyvenime bei pačiame šiuolaikinio meno lauke? Paskaitoje buvo aptariama keletas skirtingų socialinių kontekstų, kuriuose „nelegalios realybės“ klausimai šiuo metu yra itin aštrūs – virtualiosios realybės ir psichikos sveikatos diskursai – bei pristatoma jauniausios menininkų kartos meninės strategijos, kuriose fake news arba alternatyvios realybės principai kerta vidinės meno kūrinio logikos ribas ir tampa priemone platesnės komunikacijos ir sklaidos procesuose. Eglė Mikalajūnė yra Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje kuratorė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja ir meno kritikė. Nuo 2007 m. Eglė Mikalajūnė yra kuravusi parodas, vaizdo įrašų peržiūras, bendradarbiavimo ir bendruomeninius projektus Lietuvoje, Portugalijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Savo projektuose ji tyrinėja lokalių ir globalių kontekstų sankirtas bei skatina bendradarbiavimą tarp įvairių sričių menininkų, menininkų ir mokslininkų, menininkų ir bendruomenių, ir t.t. Eglė taip pat buvo viena iš Reformatų skvero judėjimo iniciatorių ir nuo 2018 m. yra savanorė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre.

2019 m. gruodį KMN rezidavo trečioji „Unlearning Eastern Europe“ programoje dalyvaujanti kuratorė Anete Skuja (LV). Gruodžio 12 d. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) vyko šią rezidenciją lydinti A. Skuja paskaita „Archyvinis impulsas: turas po fotografijos meną, paremta archyvo naudojimu“.

„Viena iš modernią epochą apibūdinančių savybių buvo vis didesnės reikšmės priskyrimas archyvui kaip priemonei, kuria kaupiamos, saugomos ir atkuriamos istorinės žinios bei atminimo formos.“ (Charlesas Merewetheris)

Vis daugiau menininkų šiais laikais siekia apibrėžti savo ryšį su menu, kiek tai susiję su istorija. Vis dažniau menas atsigręžia į praeitį. Šiuo istoriografiniu būdu archyvas ar dokumentas tapo ir forma, ir turiniu, kuriuos naudojo daugelis menininkų, norinčių susigrąžinti ir pavaizduoti „alternatyvų žinojimą“. Ši meninė praktika veikia kaip priemonė, padedanti pasiekti kitaip neprieinamas žinias, siūlanti alternatyvių atsiminimo būdų.

A. Skuja paskaitoje buvo nagrinėjami menininkų, kurie naudojasi archyvine medžiaga ar struktūromis kaip savo meninės veiklos dalimi, pavyzdžiai, didesnį dėmesį skiriant aptarti Baltijos šalių fotografijos sceną.

„Šiuo metu Latvijos dailės akademijos magistro studijose tyrinėju archyvinį meną Baltijos regione. Ypatingą dėmesį skiriu fotografams, naudojantiems jau egzistuojančias archyvines struktūras, („įkurtus“ archyvus / institucinius archyvus) arba kuriantiems šiuos (paprastai išgalvotus) archyvus. Mane domina „istoriografinis posūkis“ (praeities atspindėjimas / rekonstravimas / atkūrimas) šiuolaikiniame mene ir jo atsiradimas Baltijos šalių meno lauke. Nors ši tendencija turi gilias šaknis Vakarų šiuolaikinio meno lauke, mane domina regioniniai skirtumai.“ (Anete Skuja)

A. Skuja yra meno istorikė, fotografė ir laisvai samdoma kuratorė, daugiausia dirbanti su fotografija. Šiuo metu studijuoja magistrą Latvijos dailės akademijos meno istorijos fakultete ir specializuojasi kuratorystės studijose. Dabartiniai jos tyrimai yra susiję su archyvinės medžiagos panaudojimu šiuolaikiniame Baltijos šalių mene.