SVEČIŲ REZIDENCIJOS
KMN svečių rezidencijų programa siekiama palaikyti nepriklausomus menininkus, menininkų kolektyvus ar iniciatyvas, stokojančius patalpų veiklai, darbui ar repeticijoms. Programa orientuota į uždarus kūrybinius procesus, naujų, esamų ar tęstinių projektų vystymą.
_
Programą kuruoja: Kauno menininkų namai
Dalyviai / -ės
Tarpdisciplininė menininkė Karolina Latvytė-Bibiano 2023 m. baigė magistro skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė, programos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė.
Pasitelkdama fotografijos, piešimo, video technikas menininkė tyrinėjima baimę, nerimo jausmą ir pažeidžiamumo būseną. Biografiškomis detalėmis perpildydama kūrinius, jas pina su fikcinėmis istorijomis taip kurdama nejaukumą keliančią estetiką.
Ieva Laučkaitė - profesionali smuikininkė, grojanti Kauno miesto simfoniniame orkestre ir Vytauto Didžiojo universiteto kameriniame orkestre. Taip pat mokytojauja Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Plėtoja koncertinę veiklą įvairiuose projektuose ir festivaliuose, kuriuose groja ir elektriniu penkiastygiu smuiku.
Povilas Jatkevičius - aktorius, dirba Lietuvos nacionaliniame bei Kauno dramos teatruose, kituose tarpdisciplininiuose projektuose. Kūryboje mėgsta netradicinius, eksperimentinius ieškojimus. Šiuo metu vysto naują site-specific tipo performansą įkvėptą unikalaus architektūrinio statinio esančio Kauno marių pašonėje.
SA-VI yra kolaboratyvus audiovizualinio meno duetas iš Kauno, kuriantis vaizdo ir meno instaliacijas, muziką bei audiovizualinius performansus.
Dueto narė, šviesų dailininkė ir video menininkė Monika Šerstabojevaitė, kurianti Lietuvoje ir užsienio šalyse. Jos kūrybos pagrindas yra eksperimentavimas, futuristinių kūrinių inspiracijos ir estetiniai pasirinkimai remiantis nostalgija, glitch vizualu ir užmirštomis technologijomis.
SA-VI narys Laurynas Kolodzeiskis | Laukol – elektroakustinės muzikos kūrėjas, muzikos programuotojas ir garso operatorius, kuriantis Lietuvoje. Kompozitorius pasižymi asociatyviu ir eksperimentiniu garsu. Jo muzikinis stilius pasižymi tikslingu atsitiktinumo faktoriaus panaudojimu, klaidos estetikos bruožais bei ryšiu tarp žmogiškumo ir skaitmeniškumo.
Projekte taip pat dalyvauja rašytoja Austė Teišerskytė. Jos pasaulyje kalba – tai daugiaprasmis įrankis, kuris pasitelkiamas tiek aiškioje ir struktūruotoje komunikacijoje, tiek vidinio pasaulio išraiškoje. Save dažniausiai išreiškia realistiniu požiūriu, mėgsta stebėti ir vaizduoti pasaulį savo akimis, tačiau sukaupta fantazija įkvepia saviraiškai pasakų žanro pavidalu.
Psichologinį tyrimą ir konsultaciją atlieka psichologas Tomas Vasiliauskas, eilę metų dirbantis jaunimo psichologinės pagalbos sferoje. Jo teigimu: „Psichologijos moksle mane žavi veiksmo (elgesio)–priežasties (intensijos)–pasekmės (rezultato) ryšio tyrinėjimas, bei kokią įtaką žmogui turi įvairūs socialiniai veiksniai skirtinguose amžiaus tarpsniuose. Šios gyvenimo subtilybės mus lydi, formuoja, perstruktūruoja viso gyvenimo eigoje. Jomis remiantis galime įžvelgti žmogaus vaikystės patyrimų ir dabarties pasaulio suvokimo ryšį.“
Gabrielle Emily Aidulis 2015 metų sezoną šoko šiuolaikinio šokio teatre “Aura”, vėliau nusprendė įgyti žinių užsienyje ir buvo priimta į ArtEZ menų Universitą, kur 2020 metais įgyjo šokėjos/kūrėjos bakalauro laipsnį ir atliko praktiką pas choreografę Ann Van den Broek kompanijoje WArd/waRD. Nuo to laiko Gabrielle yra laisvai samdoma šokėja ir choreografė, kurianti savo darbus ir taip pat pasirodanti kitų choreografų spektakliuose, ji glaudžiai bendradarbiauja su Vokiečių choreografu Jonas Frey, ko-kurdama urbanistinius šokio spektaklius, taip pat tyrinėja house šokio ir baleto sintezę su choreografu/šokėju Joseph Simon. Gabrielle savo pačios kūryboje pirmiausia atsispiria nuo improvizacijos. Savo praktikoje ji įtraukia house, popping, žemės technikos ir fizinio teatro elementus, taip ieškodama naujų formų ir eksperimentuodama su šokio stilių rėmais. Dabartinį meninį tyrimą įkvėpė menininkės noras įprasminti intuityvų judesį ir atrasti choreografijos metodą, atitinkantį šokėjos/atlikėjos judesio poreikius. Judesio pasikartojimas atsirado kaip tyrinėjimo įrankis, padedantis suprasti vieno judesio potencialą ir galimybes tolimesniam jo vystymui, atrandant kuo daugiau jo variacijų. Variacijos natūraliai tampa transformacijos procesu, o besikartojantys judesiai atneša meditacinės būsenos galimybę, kurioje slypi pasąmoniniai (sunkiau įvardijami) vaizdiniai, galintys toliau daryti įtaką judesio transformacijai ir tapti idėjų šaltiniu.
Vytautė Trijonytė gimė ir užaugo Kaune, Lietuvoje. Susidomėjimas fotografija dar labiau sustiprėjo, kai ji pasirinko fotografijos bakalauro studijas Jungtinėje Karalystėje. Jos darbai yra privačios Portsmuto universiteto meno kolekcijos dalis, jie buvo eksponuojami Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose. Tęsdama studijas, ji įgijo fotografijos magistro laipsnį Briuselio Lucos menų mokykloje. Nuo to laiko jos darbai buvo eksponuojami grupinėse ir personalinėse parodose Belgijoje, Lietuvoje, Ispanijoje, publikuoti žurnaluose ir knygose. Vytautės darbai nagrinėja individualios ir kolektyvinės atminties sąvokas bei asmeninio ir kultūrinio tapatumo reprezentacijas. Dažnai tai yra susiję su post sovietinėmis traumomis, istorijomis, kurios buvo paveiktos režimo, bet surado savo kelią iki šių dienų ir leidžia menininkei prie jų prisiliesti. Daugiausiai savo darbuose ji naudoja fotografiją, tačiau nevengia ir praplėsti jos ribas ir prie savo darbų panaudoti kitus elementus, objektus, tekstus, archyvinę medžiagą.