DeMo - Dekoduojant modernybę
DeMo (Decoding Modernity / Dekoduojant modernybę) – tai Kauno menininkų namų meno rezidencijų mainų programa, kurios metu rezidentai įvairiomis sąlygomis analizuos modernybės vystymosi procesus ir eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose.
Programos „DeMo“ siekis – tyrinėti santykius tarp įvairių modernybių, t. y. išskleisti modernybę kaip reiškinį platesnėje plotmėje laiko ir erdvės atžvilgiu. Šiuo atveju modernybė siejama su mokslo, industrijos ir kultūros vystymosi procesais, atsisakant kultūriškai sukonstruotos skirties tarp modernybės ir postmodernybės. Kad į modernybę arba modernybes būtų galima pažvelgti platesniu rakursu, Kauno menininkų namų trejus metus (2020-2022 m.) vykusi programa „DeMo“ kartu su Derry~Londonderry Šiuolaikinio meno centru, Nicos rezidencijų programa „thankyouforcoming“, Novi Sado kultūros centru LAB ir kitais partneriais pakvietė menininkus/es, kuratorius/es, kultūros lauko tyrėjus/as, įvairius tarpdisciplininius kolektyvus tyrinėti galimas sąsajas, sutapimus ir skirtumus tarp įvairių modernybių, jų formų ir išraiškų.
Žinant, kad modernybė dažnai yra siejama su gana aiškiomis geografinėmis sienomis ir jas vis dar sunku išplėsti, „DeMo“ programa skirta vystyti meno ir kultūros tinklus, neapsiribojant ekonominiais ir kultūriniais centrais. Šios rezidencijų programos vienas iš tikslų yra išdauginti modernybę – neapsiriboti viena modernybės sąvoka, kuri dažnai už centro ribų yra pateikiama kaip siekiamybė. Modernybei išsluoksniuoti programoje pasitelkiamos įvairios meninės tyrimo metodologijos, kurios atsiskleidžia pranešimų, paskaitų, parodų, performansų arba objektų viešosiose erdvėse pavidalu.
Mainų rezidencijų programą „DeMo“ organizuoja: Kauno menininkų namai
Mainų rezidencijos „DeMo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis
Dalyviai
Niamh Seana Meehan yra Šiaurės Airijoje gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja. Ji dirba tarp vizualiojo meno, performanso ir kalbos. Jos praktikoje tyrinėjamas kalbos klaidos, jos netvarkingumas ir tai, kaip ji gali tapti vizuali, performatyvi ir judanti. Tarp temų - tuštuma, tyla, dviprasmiškumas ir abejonė.
Kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės interviu su menininke skaitykite čia
Marija Krstić savo kūrybiniame procese naudojasi patirtimi įgyta radijo dokumentikos laidų kūrime bei lėlių teatro režisūroje. Kūrėja dirba su savo asmeninėmis dilemomis ir istorijomis, kurios vėliau virsta kūno judesio performansu ar šiuolaikinio cirko spektakliu.Menininkė studijavo psichologiją Belgrado filosofijos fakultete. Ji baigė Dramos menų fakultetą Belgrade, Teatro ir radijo režisūros katedroje. Ji turi režisūros magistro laipsnį Teatro fakulteto (DAMU) scenos meno akademijos (AMU) Alternatyvaus ir lėlių teatro katedroje Prahoje, Čekijoje.
Ona Juciūtė (g. 1988 m.) - Vilniuje gyvenanti menininkė. Kilusi iš trijų kartų profesionalių dailidžių šeimos, O. Juciūtė kuria skulptūras ir instaliacijas, kuriose kelia klausimus apie tai, kaip daiktai gaminami šiandien. Gamyba yra esminis jos praktikos elementas - ji dažnai įsitraukia į savotiškus gamybos scenarijus. Pavyzdžiui, su profesionaliu gintaro padirbinėtoju mokosi lieti netikrą gintarą, bando faneruoti orą arba užsako kepėjui iš tešlos pagaminti žmogaus ausis. Jos kūriniai kalba apie individo ir rasto pasaulio santykį, užmegztą per objektus ir prekes. Naujausiuose projektuose tyrinėjama įvairių medžiagų hierarchija, istorija ir ateitis. Juciūtės instaliacijos remiasi realiomis istorijomis ir dažnai žaidžia su nusistovėjusiais eksponavimo įpročiais. Jos parodos dažnai atrodo kaip apleistos ar keistai apšviestos parduotuvių vitrinos, natiurmortai ar nežinomos civilizacijos interjero ekspozicijos.
Neringa Bumblienė kuravo daugelį šiuolaikinio meno projektų nuo didelio formato tarptautinių parodų, tokių kaip 13-oji Baltijos trienalė (meno vadovas: Vincent Honoré, 70 dalyvaujančių menininkų, parodos Londone, Rygoje, Taline ir Vilniuje, 2018) ir „Galva su daug minčių“ (50 dalyvaujančių menininkų, ŠMC, 2020) iki jaunų ir pasaulyje garsių menininkų solo parodų. Tarp jos pastarųjų metų projektų yra Pierre‘o Huyghe‘o vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“ (LNDM Palangos gintaro muziejus, 2022), Michaelo Rakowitzo paroda „Sugrįžimas“ (ŠMC, didesnio bendradarbiavimo su LNDM dalis, 2020), Roberto Narkaus paroda „Valdyba“ (galerija „Vartai“, 2020), Alejandro Cesarco paroda „Taktikos ir metodai“ (ŠMC, 2019), Danielio Steegmanno Mangrané paroda „Fantomas“ (ŠMC, 2018) ir Liamo Gillicko paroda „Šviesos nėra ryškesnės centre“ (ŠMC, 2017).
renginiai
DeMo kalba: menininkė Beatrice Celli
DeMo rezidencijos: savanoriška tremtis
DeMo kalba: menininkė Marija Marković
DeMo rezidencijos: Kvėpavimo vadovas
DeMo kalba: menininkė Marija Krstić
